Scanpix nuotr.

Lietuviška žiema kupina staigmenų. Rytą išriedėjus ledu, vakare dažnai tenka grįžti polaidžio upėmis. Staigūs temperatūros pokyčiai ir tvyranti drėgmė technikai kelia gerokai didesnę grėsmę nei sausas šaltis.

Trumpina amžių

Geriausias pavyzdys – drėgnoje žvarbumoje ilgiau pastovėjęs automobilis. Bandant važiuoti, iš pradžių jis tarsi priešinasi – prie stabdžių diskų rūdžių tarsi aštuonkojo čiuptuvais prikimba trinkelės. Ypač jeigu mašina buvo palikta su pakelta rankinio stabdžio svirtimi. Tai akivaizdus įrodymas, kaip greitai juodą darbą atlieka tvyranti skvarbi drėgmė. Ji kėsinasi ne tik į stabdžius, bet ir į elektros, degalų sistemas, kėbulo ertmes bei sandūras.

„Netikėtai smogus speigui, stabdžių trinkelės neretai prišąla prie disko. Taip nutikus bus sunku pradėti važiuoti. Norint automobilį išjudinti iš sąstingio reikėtų šiek tiek paduoti atbulomis, kad trinkelės atšoktų“, – patarė vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas. Jo teigimu, saugant stabdžių sistemą reikėtų stengtis į ledinę balą neįlėkti įkaitusiais stabdžių diskais – dėl staigių temperatūros pokyčių trumpėja jų eksploatavimo laikas. Drėgmė su druskų ir purvo priemaišomis ypač kenkia guoliams ir trumpina jų amžių.

Automobilių priežiūros specialisto Viktoro Kaštelionio teigimu, svarbu reguliariai keisti stabdžių skystį. Jei sistema nėra visiškai sandari, stabdžių skystis absorbuoja drėgmę. „Stabdžių skystį automobilyje vertėtų pakeisti kas keleri metai. Prieš tai darant būtina išplauti sistemą. To nepadarius stabdžių skystis su vandens priemaišomis sukelia vamzdelių koroziją, ardo stabdžių stūmoklius ir gumines tarpines“, – sakė V.Kaštelionis.

Nuteka srovė

Anot specialisto, drėgmė kelia grėsmę ir automobilio elektros instaliacijai. Dėl prastesnės laidų izoliacijos gali nutekėti senesnių automobilių srovė, užvedant ne visos žvakės skelti reikiamo stiprumo kibirkštį. Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengiama vis sudėtingesnė elektronikos sistema, tad patiems garaže jos testuoti nepatartina. Pažeista instaliacija, keičiantis oro sąlygoms, gali tapti netgi gaisro priežastimi. Pastebėjus, kad per atodrėkį automobilis sunkiau užsiveda, vertėtų kreiptis į profesionalus.

Kita drėgmės sukeliama bėda, atsirandanti ilgiau eksploatuojant transporto priemonę, – skaidrumą praradę, apnašomis pasidengę ar iš vidaus aprasoję žibintai. Jie ne tik blogiau šviečia, bet ir gadina mašinos išvaizdą. Automobilių elektriko Kosto Rimkaus teigimu, išjungus žibintus ir jiems vėstant į vidines jų ertmes patenka oras su nešvarumais. Žibintų paviršių padengia apnašos, nešvarumų sluoksnis, tad reflektorius ima nebeatspindėti reikiamo šviesos srauto. „Patartina stebėti, kad žibintuose nesikauptų drėgmė ir nešvarumai. Jei taip nutiko, verčiau važiuoti į autoservisą. Namų sąlygomis išspręsti problemą sudėtinga“, – įsitikinęs elektros sistemų specialistas.

Surūdija bakas

Pasak V.Kaštelionio, baigiantis šaltajam sezonui rūpesčių gali sukelti ir degalų bakas, ypač jei jis nuolatos laikomas pustuštis. Tokiame bake kaupiasi vandens kondensatas, kuriam susidaryti palankiausios sąlygos atsiranda, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Vandens garai metaliniame inde kondensuojasi ant sienelių, o paskui, būdami didesnio tankio nei degalai, nusėda ant dugno. Tai skatina koroziją. Dėl šios priežasties senesnių automobilių bakai netgi prakiūra. Todėl, nesvarbu koks žiemą oras, patartina laikyti automobilį kuo pilnesniu baku, kad jame neliktų erdvės kondensatui.

„Važinėjant pustuščiu baku kyla grėsmė pakenkti ir degalų siurbliui, ir brangiai kainuojantiems purkštukams“, – kolegai pritarė K.Rimkus. Pasak automobilių elektriko, užvedus variklį gali ne juokais išgąsdinti iš duslintuvo besiveržiantys balkšvi dūmai. Tačiau jie – nedidelė bėda. Tai išmetimo sistemoje susikaupęs kondensatas, virtęs garais, todėl nevertėtų nerimauti. Kondensatas savaime išgaruos kai variklis įkais iki darbinės temperatūros.

Pavojingos balos

V.Kaštelionio teigimu, polaidžio metu vertėtų itin atsargiai važiuoti apsemtais kelio ruožais. Prieš įriedant į vandens užlietą ruožą derėtų išjungti automobilio bamperyje įrengtus rūko žibintus, nes jie nėra pritaikyti šviesti po vandeniu. Patartina saugotis kitų automobilių sukeltų bangų. Brangiausiai kainuosiantis vandens sukeltas gedimas – variklio hidrosmūgis. „Net nedideliam kiekiui vandens patekus į cilindrą galimi jo įtrūkimai, aliuminio bloko skilimai, variklio elementų deformacijos“, – įspėja automobilių priežiūros specialistas.

Scanpix nuotr.

„Pasiryžus įveikti apsemtą gatvę, reikėtų pirma pavara aukštais sūkiais važiuoti kelio viduriu (ne šalia borto), nes ten bus sekliau, o bangos mažesnės. Svarbiausia – judėti stabiliai ir netrūkčioti. Įvažiavus į vandenį lėtai, vėliau greitį vertėtų šiek tiek padidinti. Taip automobilis stums vandens bangą prieš save, tačiau neužlies variklio skyriaus“, – priminė A.Pakėnas.

Priminimas vairuotojams

10 taisyklių, kad kelionė šaltuoju metų laiku būtų sėkminga:

Pakeiskite alyvą ir filtrus. Žiemai tinkamesnė mažesnio klampumo alyva – ji padeda lengviau paleisti variklį spaudžiant šalčiui. Nauji filtrai garantuoja sklandesnę techninių skysčių cirkuliaciją.

Patikrinkite aušinimo sistemos skystį. Jis turi būti skirtas žemai oro temperatūrai.

Patikrinkite akumuliatorių, generatorių ir elektros sistemą. Nepriekaištinga šių įrenginių būklė garantuos, kad net speiguotą rytą išriedėsite be kaimynų pagalbos.

Patikrinkite, ar tinkamai sureguliuoti žibintai. Gerai veikianti apšvietimo sistema lemia geresnį matomumą ir neakina kitų vairuotojų.

Patikrinkite automobilio stabdžius. Prieš žiemą būtina pakeisti nusidėvėjusias stabdžių trinkeles. Dėl skirtingos ratų stabdymo jėgos automobilis gali slysti šonu.

Patikrinkite žiemai skirtų padangų protektorių. Jo gylis pagal KET reikalavimus turi būti ne mažesnis nei 3 mm.

Patikrinkite valytuvų būklę. Specialistai pataria valytuvų šluoteles keisti prieš kiekvieną žiemos sezoną.

Patikrinkite, ar vasarinis langų plovimo skystis pakeistas žieminiu. Šaltuoju metų laiku ypač svarbu, kad bakelyje jis neužšaltų.

Sutepkite durų ir bagažinės spyneles bei sandarinimo gumas. Joms prišalti neleidžia silikoninis preparatas.

Patikrinkite salono filtrą ir šildymo sistemą. Langai gali rasoti dėl užteršto salono filtro. Jį patartina keisti kas 20–30 tūkst. nuvažiuotų