Naujos kartos stogo bagažinės nekelia triukšmo, tačiau didina kuro sąnaudas. Scanpix nuotr.

Kruopštus maršruto planavimas, apgalvotas pasirengimas išvykai nulemia ne tik kelionės išlaidas, patogumą ir saugumą. Pasirodo, keliavimo būdas gali netgi sukelti priimančiosios šalies atstovų simpatijas ar antipatijas.

Taupus nepatrauklus

Teigiama, kad šveicarai, kaip turizmo šalies gyventojai, puoselėja skirtingus jausmus olandams ir vokiečiams. Pastarųjų ypač nemėgsta pietinių Šveicarijos regionų gyventojai. Vokiečiams priekaištaujama dėl jų garsaus erzeliavimo, trikdančio kalnų – Šveicarijos pasididžiavimo – tylą. Šiuo požiūriu šveicarams priimtinesni tylesni olandai. Tačiau šie dažniausiai po Šveicariją keliauja kemperiais, iš namų prisikrovę maisto produktų ir visų kitų būtiniausių reikmenų bei inventoriaus. Olandai namukuose ant ratų nakvoja, gamina maistą, vakarais juose leidžia laiką. Tad olandų indėlis į Šveicarijos turizmo industriją – minimalus.

Vokiečiai dažniausiai į Šveicariją atvyksta „kaip stovi“, apsigyvena viešbučiuose, maitinasi restoranuose, nuomojasi inventorių, taip įnešdami nemažą indėlį į šalies biudžetą. Sugretinę šias dvi savybes – olandų tylumą ir taupumą bei vokiečių erzeliavimą ir didesnes finansines galimybes, šveicarai vieningai sutaria, kad vokiečiai – naudingesni turistai.

Pasirinkti transportą

Mums, lietuviams, vargu ar pavyktų kelionėse pranokti vokiečius platesniais finansiniais mostais. Tad besiruošiant į svečias šalis turbūt nereikėtų sukti galvos, kaip mūsų keliavimo būdas formuos tautos įvaizdį. Rengiantis kelionei vertėtų geriau pasvarstyti, kuo vykti – automobiliu, autobusu ar lėktuvu. Kiekviena transporto rūšis turi savo pranašumus ir trūkumus, bet kartu pašnibžda tolesnius žingsnius. Pavyzdžiui, gabenti inventorių ar nuvykus jį nuomotis.

Neuždengtos slidės vežamos trumpesniais atstumais. Scanpix nuotr.

Pigūs skrydžiai vilioja rinktis oro kelią, tačiau už didesnių matmenų bagažą gali tekti pakloti sumą, netgi trigubai pranokstančią bilieto kainą. Su automobiliu nuvykęs į poilsio vietą, tarkim, kalnus, visada jautiesi mobilesnis turėdamas ratus. Bet ar jie patikimai nuveš ir parveš – būtina įvertinti prieš kelionę.

Nelauktos išlaidos

Mėgstančiam keliauti Aidui Vilučiui ilgam įsiminė kelionė automobiliu į Italijos kalnus, tiksliau, užsitęsęs grįžimas namo. Iš kolegos pasiskolintame erdviame automobilyje patogiai tilpo ir keliautojas su šeima, ir gausi manta. Savaitė saulės nutviekstuose kalnų šlaituose pralėkė akimirksniu. Pakilios nuotaikos apimti poilsiautojai pajudėjo namų link, tačiau vos išvažiavus iš kalnų kaimelio subyrėjo pusašis. Iškviestas techninės pagalbos vežtuvas automobilį nugabeno iki artimiausio miestelio serviso. Atrodė, nieko baisaus, valanda darbo ir kelionę bus galima tęsti toliau. Deja, serviso atstovo verdiktas trenkė it perkūnas iš giedro dangaus: „Penktadienio popietė. Nebėra nei šios srities meistro, nei reikiamos detalės. Ją iš regiono centro tiekėjai pristatys tik antradienį kartu su visa atsarginių dalių siunta.“ Išgirdus šią žinią A.Vilučiui ėmė žemė siūbuoti po kojomis. „Bandžiau gelbėti padėtį – skambinau į visus aplinkinių miestelių servisus. Visur atsakymas tas pat: niekas nebedirba, detalės neturi. Susisiekus su dalių tiekėjais pavyko bent suderėti, kad pusašį už papildomą mokestį pristatys pirmadienį“, – prisiminė A.Vilutis. Sugedus automobiliui, iškilo klausimas, kur apsistoti nakvynei trims paroms. Pasibeldęs į pirmą pasitaikiusį viešbutį pastogės negausi. Kambariai tokiose kurortinėse vietose rezervuojami iš anksto. „Į viešbutį, kurį pavyko gauti beveik už šimto kilometrų nuo serviso, ir atgal, kur buvo paliktas automobilis, teko važiuoti taksi. Šios ir visos kitos išlaidos – nakvynė viešbutyje, maistas, automobilio remontas – sudarė antra tiek, kiek buvau išleidęs atostogaudamas“, – dalijosi karčia patirtimi A.Vilutis.

Padidina sąnaudas

Pasak patyrusio keliautojo Raimundo Kajacko, slidinėjimo įrangą patogiausia gabenti dviem būdais – automobilyje arba ant jo. Pasirinkimą nulemia keleivių skaičius ir pats automobilis. Pavyzdžiui, sedano viduje labai nepatogu vežti slides. Nebent netolimu atstumu, nes bagažas užima daug vietos. Bet kuriuo atveju geriau naudoti stogo bagažinę – uždarą aptakios formos dėžę. Joje patogu gabenti inventorių ir kitus daiktus. „Tik kyla klausimas, ar verta įsigyti vidutiniškai apie 1 tūkst. eurų kainuojantį daiktą, jeigu jis bus naudojamas tik vieną ar keletą kartų per metus? Be to, tokia dėžė garaže užims nemažai vietos, taigi, reikės galvoti, kur ją laikyti. Gal racionaliau nuomoti tą bagažinę? Jų pasiūla didelė, nebent sezono įkarštyje nepavyktų išsinuomoti už palankią kainą“, – argumentus dėstė R.Kajackas. Anot jo, reikia atsiminti, kad dėžė ant stogo degalų sąnaudas padidins 2 litrais šimtui kilometrų kelio.

Trumpais atstumais

Slidinėjimo įrangos specialisto Juozo Virbicko teigimu, inventorių ant automobilio galima vežti ir be dėžės. Tokiam gabenimui naudojami specialūs slidžių ar snieglenčių laikikliai. Taip vežant sukeliamas mažesnis oro pasipriešinimas, kartu sumažėja ir degalų sąnaudos. Tačiau ilgesnėje kelionėje inventorius aplimpa purvu ir druskomis. „Ilgesnės kelionės pabaigoje slidžių ar snieglenčių metalinės dalys pasidengia atgrasiomis rausvos spalvos rūdimis ir atrodo labai nepatraukliai. Taigi šis būdas gabenti atvirą inventorių ant stogo tinkamas tik vežant jį trumpu atstumu, pavyzdžiui, nuo viešbučio iki kalno“, – pastebėjo J.Virbickas.