Manau, kad buvo ir vieno, ir kito, nes renginys niekada nebūna be organizatorių Man tik buvo keista, kad buvo protestuojama ir prieš tai, kas jau išspręsta: buvo įregistruoti pasiūlymai dėl mokamų festivalių, lyg ir viskas išsiaiškinta, tad nelabai suvokiu, dėl ko ten reikėjo protestuoti. Žmonės, suprantama, nori, kad būtų kuo mažiau visokių suvaržymų. Labai natūralu, kad visuomenė iš pradžių priešinasi bet kuriai pasiūlytai sveikatos priemonei, kuri liečia visus. Taip buvo ir su draudimu rūkyti baruose, restoranuose. Iš pradžių kilo pasipriešinimas, o paskui visiems tiko ir patiko. Niekas turbūt šiandien to draudimo jau nebelaiko kieno nors laisvės suvaržymu ar nedemokratiniu sprendimu.
Kodėl nėra priešingai – nevyksta palaikymo mitingų? Sunku man būtų pasakyti. Gal tie, kurie kalba apie alkoholio keliamas problemas, neturi lėšų tokiems renginiams organizuoti? Lietuvą vis supurto tai viena, tai kita baisi istorija, po kurios kyla visuotinė pasipiktinimo banga, reikalaujama kažką daryti, spręsti. O kai pagaliau pradedama daryti ir spręsti, kyla kita banga: reikalaujama nespręsti, daryti kitaip. Bet, matyt, kaip ir sakiau, tai natūralu. Ne visi tikriausiai iki galo supranta, kas siūloma, gal ne viską žino, žmonėmis kai kada galima ir pamanipuliuoti pasakius pusę tiesos. Arba pasakius tai, ko nė nebuvo siūloma; turbūt girdėjote visokių gąsdinimų, kad ir interneto neliks, kad „Facebook“ uždraus ir panašiai. Visa tai yra pramanai, bet žmonėms, kurie neturi laiko gilintis, sukelia įvairių baimių ar pasipiktinimą. Mokslininkai, nagrinėjantys alkoholizmo problemas, šeimos, susiduriančios su jo sukeltomis bėdomis, nėra šou žmonės. Konferencijų pranešimai, straipsniai nėra taip atraktyvu, kaip koncertai. Neturime tokių įspūdingų galimybių pristatyti girtavimo problemos iš kitos pusės.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas