Man šis klausimas skamba keistokai – juk kiekvienas verslas lobsta savo klientų sąskaita. Bet yra kitas dalykas: kaip pilietė turiu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog bankai gauna stabilų pelną. Aš nenoriu dar vieno „Snoro“, o jūs? Tokiu atveju paimami mokesčių mokėtojų pinigai ir jie pasidalijami.
Turbūt 16 metų rašiau, kad „Snoras“ bankrutuos, kad patirsime didelių nuostolių. Tai buvo vagių gauja, ir tą visi žinojo. Nepamirškime, kad jei bankrutuoja kuri nors įmonė, tai tas mūsų neliečia, bet jei bankrutuoja bankas, reikia išmokėti jo indėlininkams draudimą, vadinasi, valstybė turi skolintis. „Snoro“ atveju skolinomės 3,6 mlrd. litų. Visi mokėjome už tą cirką, nors ir nenešėme pinigų už nerealias palūkanas. Taigi, nesakyčiau, kad blogai, jei komerciniai bankai turi pelno. Peržvelgiau praėjusių metų bankų veiklos skaičius, iš ko jie daugiausia gavo pelno. Bankai uždirba iš kreditavimo, bet nemažai uždirba ir dėl to, kad pinigai yra labai pigūs. Pigūs todėl, kad yra labai daug indėlių. Pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankuose buvo apie 18,5 mlrd. eurų indėlių. Vadinasi, yra daug žmonių ir įmonių, kurie turi pinigų. Kuo mažiau bus indėlių, tuo bankai mažiau uždirbs, nes jiems reikės brangiau pirkti. Tačiau bankininkystė – gana rizikinga veikla, situacija pasaulyje nestabili, mažiausia krizė, ir bankui gali likti daug paskolų, kurių niekas negrąžina. Prisiminkime, kokia buvo mūsų bankų situacija 2009–2011 metais. Kaip mokesčių mokėtoja, suprantanti, kad gali tekti dengti bankų nuostolius, norėčiau, kad jie būtų atsakingi. Ir jie yra atsakingi. Kita vertus, kapitalo pakankamumo rodikliai rodo, kad bankai skolina pernelyg griežtai. O tai reiškia, kad žmonės, kurie norėtų pradėti galbūt rizikingesnius verslus, pinigų negauna. Dalis jaunų žmonių palieka Lietuvą todėl, kad labai sunku gauti paskolą. Taigi, gerai, kad bankai atsargūs, kita vertus, jų atsargumas kartais yra per didelis ir Lietuvai kitaip nuostolingas.