Aukštosios mokyklos susiduria su didžiuliais iššūkiais. Demografinė padėtis daro didelę įtaką šalies universitetams ir kolegijoms. Kasmet mažėja bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokinių skaičius, todėl vis mažiau abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas.
Pateiksiu keletą iškalbingų skaičių. 2011 m. į aukštąsias mokyklas stojo daugiau kaip 37 tūkst., o 2016 m. – 22,6 tūkst. abiturientų. Pagal numatomas tendencijas 2020 m. į aukštąsias pretenduos apie 16,8 tūkst. abiturientų, t. y. 55 proc. mažiau nei 2011-aisiais. Dauguma Lietuvos abiturientų renkasi studijas Vilniuje ir Kaune. Klaipėdoje ir Šiauliuose daugiausia studijuoja iš šių apskričių kilę studentai. Pavyzdžiui, studijas uostamiestyje renkasi 30 proc. Klaipėdos apskrities abiturientų, o Šiauliuose – 14 proc. abiturientų iš Šiaulių apskrities.
Dėl nuolat mažėjančio studentų skaičiaus finansiškai nukenčia dėstytojai, prastėja studijų kokybė, nes norėdamos išgyventi aukštosios mokyklos priima studijuoti nepasirengusius jaunuolius. Kai vienoje auditorijoje sėdi žmonės, įstoję į universitetą turėdami aukščiausius abitūros egzaminų balus, ir žmonės, kurie iš viso nelaikė valstybinių egzaminų, apie kokią kokybę galima kalbėti? Kokių specialistų paruošiama?
Dabar rengiamas aukštojo mokslo pertvarkos planas. Kviesime akademines bendruomenes, miestus, kitus dalininkus teikti siūlymus dėl galimo jungimosi. Sprendimai dėl konkrečių aukštųjų mokyklų bus priimti iki kitų metų pabaigos. Tada valstybė skirs lėšų toms mokslo ir studijų institucijoms visapusiškai stiprinti.
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. Tikslas – turėti konkurencingą, stiprią, pasaulyje matomą mokslo ir studijų sistemą. Norime, kad mūsų jaunimas turėtų galimybę įgyti gerą išsilavinimą čia, Lietuvoje, kad čia liktų gyventi, dirbti ir kurti savo šalies gerovę.