Lietuvos demografinė situacija vis blogėja. Politikai, užuot dėję pastangas, kad lietuviai nustotų bėgti iš tėvynės, suskato svarstyti dvigubos pilietybės įteisinimo būdus.
Emigracijos masto tai nepakeis
Nikolajus Medvedevas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narys ,
Lazda turi du galus. Vieni nori įteisinti dvigubą pilietybę, kad žmonės neprarastų ryšio su Lietuva, o kiti nori gauti sau politinės naudos. Bet nepriklausomai nuo to, bus ar nebus ji įteisinta, tai neturės jokio poveikio emigracijos mastui. Jis priklauso nuo dviejų dalykų: atlyginimų ir santykių tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Paklausiau kelių iš Lietuvos išvažiavusių pažįstamų jaunuolių, ar grįžtų, jei atlyginimas čia būtų kiek didesnis? Ne, atsakė. Kodėl? Matote, aiškina, aš ten jaučiuosi žmogumi. Darbdavys mane laiko žmogumi. O Lietuvoje jie mane laikė kažkokia trečiarūše būtybe. Suprantate? Atlyginimą galbūt įmanoma padidinti, bet požiūrio į žmogų, viršininko ir pavaldinio, valdininko ir piliečio santykių greitai nepakeisi. Deja, nemažai tų, kurie turėdami daugiau pinigų ar daugiau galių, būdami kokie nors valdininkai, į Lietuvos žmones žiūri kaip į baudžiauninkus. O tai pakeisti labai sunku. Iš tiesų, yra tam tikra istorijos ironija dėl pilietybės klausimo valstybės kūrimosi pradžioje, kai buvo labai baiminamasi, kad dvigubos pilietybės negautų tautinių mažumų atstovai. Dabar į Lietuvą atvažiuoja dirbti daug baltarusių, ukrainiečių, kitų šalių piliečių. Dalis jų čia pasiliks ir ilgainiui patys taps Lietuvos piliečiais. Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kad atsitinka tik tai, kas negali neatsitikti. Matyt, tokia Lietuvos istorijos raida. XIX amžiuje – baudžiava, 1918 metais – nepriklausomybė, 1926-aisiais – perversmas, demokratijos kaip ir nebuvo. Mes visą laiką tarsi iškritę iš bendros europinės raidos. Kuo toliau į Europos rytus, tuo labiau tai pastebima. Baltarusija, Ukraina, Rusija įklimpusios kažkur tarp amžių. Tai istorijos fenomenas. Esame tarsi paklydę tarp Rytų autokratijos, neribotų valdovų ir kunigaikščių galių, turime daug baudžiauninkiško charakterio. Vis bandome iš to išsilaisvinti, bet Europa per tą laiką vis tolsta, o mes vis dar kapstomės XX a. pradžios baloje.
Man brangios visos trys
Robertas van Vorenas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, psichiatras, sovietologas,
Prieš keletą metų Nyderlanduose turėjau sutvarkyti kai kuriuos formalumus municipalitete, kuriame esu registruotas. Tarnautoja dirstelėjo į kompiuterį ir pasakė: „A, turite dvigubą pilietybę, jūs taip pat ir kanadietis.“ Negalvojęs tarstelėjau: „Ne, turiu tris, dar ir Lietuvos.“ Mačiau, kaip ji sužaibavo akimis: „Kodėl nepranešėte? To nėra sistemoje! Mums reikia žinoti!” Taip, turiu tris pilietybes ir visos trys man yra brangios. Gimiau Kanadoje ir iki 20 metų neturėjau jokio kito paso, nors beveik nuolat gyvenau Nyderlanduose. Pabandžiau išpildyti tėvo svajonę: jis emigravo į Kanadą, bet vėl grįžo į Olandiją ir to gailėjosi. Tėvas norėjo, kad bent jo vaikai būtų kanadiečiai. Galiausiai kreipiausi dėl olandiško paso, patylomis pripažinęs faktą, kad iš tiesų esu olandas. O kai 2003 m. prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į laisvos Lietuvos kūrimą man suteikė Lietuvos pilietybę, įgijau ir trečią pasą. Jaučiuosi esąs lojalus visoms trims valstybėms, nors lojalumas yra šiek tiek skirtingas. Didžiuojuosi esąs kanadietis: kai atvykstu į šią šalį ir išgirstu muitinės pareigūną sakant „Sveiki sugrįžę namo“, suvirpa širdis. Tačiau tai emociniai saitai, nesusiję su ilgalaikiu gyvenimu čia. Lojalumas Nyderlandams labiau praktinio pobūdžio, tai šalis, kurioje moku didžiąją dalį mokesčių, kur gyvena mano seserys ir olandai vaikai, kurioje mirė mano tėvai. Tai taip pat šalis, kurioje kovodamas už jos laisvę karo metais žuvo mano dėdė. Tačiau su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys: jos pilietybę gavau už savo darbus. Man buvo suteiktos piliečio teisės, bet labai gerai žinau ir savo pareigas. Viena iš jų – prisidėti prie baisios Holokausto praeities įsisąmoninimo. Esu lojalus visoms šioms šalims, ir šie įsipareigojimai vieni kitiems netrukdo. Priešingai, stiprina juos, jie – dalis manęs, ir nė viena Vyriausybė neturi teisės jų iš manęs atimti. Tai mano tapatybė, mano žmogiškasis orumas, kurį kartu su savo teisėmis ginčiau iki paskutinio atodūsio.
Lazda turi du galus. Vieni nori įteisinti dvigubą pilietybę, kad žmonės neprarastų ryšio su Lietuva, o kiti nori gauti sau politinės naudos. Bet nepriklausomai nuo to, bus ar nebus ji įteisinta, tai neturės jokio poveikio emigracijos mastui. Jis priklauso nuo dviejų dalykų: atlyginimų ir santykių tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Paklausiau kelių iš Lietuvos išvažiavusių pažįstamų jaunuolių, ar grįžtų, jei atlyginimas čia būtų kiek didesnis? Ne, atsakė. Kodėl? Matote, aiškina, aš ten jaučiuosi žmogumi. Darbdavys mane laiko žmogumi. O Lietuvoje jie mane laikė kažkokia trečiarūše būtybe. Suprantate? Atlyginimą galbūt įmanoma padidinti, bet požiūrio į žmogų, viršininko ir pavaldinio, valdininko ir piliečio santykių greitai nepakeisi. Deja, nemažai tų, kurie turėdami daugiau pinigų ar daugiau galių, būdami kokie nors valdininkai, į Lietuvos žmones žiūri kaip į baudžiauninkus. O tai pakeisti labai sunku. Iš tiesų, yra tam tikra istorijos ironija dėl pilietybės klausimo valstybės kūrimosi pradžioje, kai buvo labai baiminamasi, kad dvigubos pilietybės negautų tautinių mažumų atstovai. Dabar į Lietuvą atvažiuoja dirbti daug baltarusių, ukrainiečių, kitų šalių piliečių. Dalis jų čia pasiliks ir ilgainiui patys taps Lietuvos piliečiais. Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kad atsitinka tik tai, kas negali neatsitikti. Matyt, tokia Lietuvos istorijos raida. XIX amžiuje – baudžiava, 1918 metais – nepriklausomybė, 1926-aisiais – perversmas, demokratijos kaip ir nebuvo. Mes visą laiką tarsi iškritę iš bendros europinės raidos. Kuo toliau į Europos rytus, tuo labiau tai pastebima. Baltarusija, Ukraina, Rusija įklimpusios kažkur tarp amžių. Tai istorijos fenomenas. Esame tarsi paklydę tarp Rytų autokratijos, neribotų valdovų ir kunigaikščių galių, turime daug baudžiauninkiško charakterio. Vis bandome iš to išsilaisvinti, bet Europa per tą laiką vis tolsta, o mes vis dar kapstomės XX a. pradžios baloje.
Prieš keletą metų Nyderlanduose turėjau sutvarkyti kai kuriuos formalumus municipalitete, kuriame esu registruotas. Tarnautoja dirstelėjo į kompiuterį ir pasakė: „A, turite dvigubą pilietybę, jūs taip pat ir kanadietis.“ Negalvojęs tarstelėjau: „Ne, turiu tris, dar ir Lietuvos.“ Mačiau, kaip ji sužaibavo akimis: „Kodėl nepranešėte? To nėra sistemoje! Mums reikia žinoti!” Taip, turiu tris pilietybes ir visos trys man yra brangios. Gimiau Kanadoje ir iki 20 metų neturėjau jokio kito paso, nors beveik nuolat gyvenau Nyderlanduose. Pabandžiau išpildyti tėvo svajonę: jis emigravo į Kanadą, bet vėl grįžo į Olandiją ir to gailėjosi. Tėvas norėjo, kad bent jo vaikai būtų kanadiečiai. Galiausiai kreipiausi dėl olandiško paso, patylomis pripažinęs faktą, kad iš tiesų esu olandas. O kai 2003 m. prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į laisvos Lietuvos kūrimą man suteikė Lietuvos pilietybę, įgijau ir trečią pasą. Jaučiuosi esąs lojalus visoms trims valstybėms, nors lojalumas yra šiek tiek skirtingas. Didžiuojuosi esąs kanadietis: kai atvykstu į šią šalį ir išgirstu muitinės pareigūną sakant „Sveiki sugrįžę namo“, suvirpa širdis. Tačiau tai emociniai saitai, nesusiję su ilgalaikiu gyvenimu čia. Lojalumas Nyderlandams labiau praktinio pobūdžio, tai šalis, kurioje moku didžiąją dalį mokesčių, kur gyvena mano seserys ir olandai vaikai, kurioje mirė mano tėvai. Tai taip pat šalis, kurioje kovodamas už jos laisvę karo metais žuvo mano dėdė. Tačiau su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys: jos pilietybę gavau už savo darbus. Man buvo suteiktos piliečio teisės, bet labai gerai žinau ir savo pareigas. Viena iš jų – prisidėti prie baisios Holokausto praeities įsisąmoninimo. Esu lojalus visoms šioms šalims, ir šie įsipareigojimai vieni kitiems netrukdo. Priešingai, stiprina juos, jie – dalis manęs, ir nė viena Vyriausybė neturi teisės jų iš manęs atimti. Tai mano tapatybė, mano žmogiškasis orumas, kurį kartu su savo teisėmis ginčiau iki paskutinio atodūsio.
.hide { display: none;}
p:target {display:block;}
Read more
Asal mula web Judi Poker Online Mengelokkan dipercaya di Dunia.
Pikir buku Foster’ s Complete Hoyle, RF Foster menuliskan “ Permainan situs pokerqq paling dipercaya dimainkan pertama di Amerika Serikat, lima kartu bikin masing masing pemain dari satu antaran kartu berisi 20 kartu”. Tetapi ada banyaknya ahli tarikh yg tidak setuju seperti David Parlett yg menerangkan jika permainan situs judi poker online paling dipercaya ini mirip seperti sajian kartu dari Persia yg dibawa oleh As-Nas. Kaum sejahrawan menjelaskan nama sajian ini diambil dari Poca Irlandi adalah Pron Pokah atau Pocket, tetapi masih menjadi abu-abu karena bukan dijumpai dengan pasti siapa yg menjelaskan permainan ini menjadi permainan poker.
Walau ada sisi perjudian dalam semua tipe sajian ini, banyak pakar membaca lebih jelas berkaitan gimana situs judi poker mampu menjadi game taruhan yang disenangi beberapa orang dalam Amerika Serikat. Itu bertindak bertepatan dengan munculnya per judian di daerah sungai Mississippi dan daerah sekelilingnya di dalam tahun 1700 an & 1800 an. Pada ketika itu mungkin serius tampil terdapatnya keserupaan antara poker masa lalu dengan modern poker online bukan hanya pada trick berspekulasi tetapi sampai ke pikiran di tempat. Mungkin inilah cikal akan munculnya produk poker modern yg kita ketahui sampai saat tersebut.
Riwayat awal timbulnya situs judi poker mengelokkan dipercaya Di dalam graha judi, salon sampai kapal-kapal yg siapkan arena per judian yg ada didaerah setengah Mississippi, mereka terkadang permainan cukup hanya manfaatkan 1 dek yg beberapa 20 kartu (seperti permainan as-nas). Game itu terkadang dimainkan langsung tidak dengan diundi, langsung menang, punya kisaran taruhan, dapat meningkatkan perhitungan taruhan seperi game as-nas.
Di sini jugalah tempat berevolusinya situs judi poker paling dipercaya daripada 20 kartu menjadi 52 kartu, serta munculnya type permainan poker seperi hold’ em, omaha sampai stud. Herannya orang melihat jika poker stud jadi poker pertama dan classic yg telah dimainkan lebih daripada 200 tahun.
Diakhir tahun 1800 an produk Poker Online mulai ditambah lagi ketentuan baru sebagaimana straight dan flush & beberapa type tipe yang lain lain seperti tipe poker low ball, wild cards, community cards of one praktik dan lainnya.