Ar duos naudos pradėtas valstybinių įmonių valymas?

Vyriausybė ketina imtis valstybės valdomų įmonių pertvarkos. Jau pakeista „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, bet ar nebus apsiribota tik vadovais, ar tokios įmonės ir ateityje neliks partijų šėryklomis?

Yra išankstinė nuostata

Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Socialdemokratų frakcijos narys,

Viskas priklausys nuo to, koks bus tų pokyčių ir reformų turinys. Jei valdymas dėl to taps efektyvesnis, bus priimta kompetentingesnių specialistų, turėsime ir rezultatą. O jei bus kaip visada – tik pakeisti vairininkai, vargu ar sulauksime permainų. Šiandien labai sunku pasakyti, kaip viskas susiklostys, kol kas judama tarsi teisinga linkme. Pagrindinis rezultatas – valstybės įmonių veikla. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“, kad ir kaip būtų kritikuojami, dirbo pelningai. Net ir sustabdžius Rusijos krovinių srautą.

Per praėjusius metus jie daug investavo į infrastruktūrą. Kaip dabar veiks kita komanda, greitai pamatysime iš rezultatų. Juo labiau kad svarbūs ne tik pačios įmonės darbo rezultatai – „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingi ir už projektą „Rail Baltica“, turi tęsti infrastruktūros atnaujinimą. O šiandien spręsti apie permainas vien iš to, kad vieni vadovai pakeisti kitais, – labai sudėtinga. Naujieji „Lietuvos geležinkelių“ vadovai pasiekė rezultatų vadovaudami kitoms įmonėms, tad galima tikėtis, kad jie naujoviškai bei efektyviai veiks ir čia.

Lietuvoje labai keistas požiūris į valstybės įmones: susidariusi išankstinė nuostata, kad jos mažiau efektyvios nei privačios. Skandinavijos šalių pavyzdys rodo, kad taip nėra. Praktiškai visos mūsų valstybės įmonės dirbo pelningai. Kaip jos tą pelną naudojo – kitas klausimas. Bet dabar informacija pateikiama gana vienapusiškai. Niekas neskelbia, kaip pelningai dirbo tos įmonės, kiek investavo į savo plėtrą ir panašiai. Pateikiama tik įvairi smulkmeniška informacija. Svarbiausia, kad per tuos vajus nebūtų atsisakyta tikrai kompetentingų specialistų. O jie, beje, dažnai pirmieji ir pasitraukia, nes jiems nereikia kabintis už darbo vietos.

Iškart sumažinti trečdaliu

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius ,

Kiekviena atėjusi valdžia siūlo vis naujas permainas valstybės įmonėse. Buvo ir „saulėtekio“, ir „saulėlydžio“ komisijų, reikalas buvo tikrai rimtai užsuktas Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui, buvo sprendžiama, kaip turėtų būti formuojamos valstybės įmonių valdybos. Viskas tarsi buvo jau aišku, visi tikėjosi, kad bus kažkokių jų veiklos permainų, bet politinis instinktas visada nugalėdavo visuomeninius poreikius.

Vis dėlto svarbiausia buvo, kaip į valstybės įmonių vadovybę susodinti savus, nes šios įmonės būdavo partijų šėryklos. Galima pasižiūrėti, ką, pavyzdžiui, rėmė – gerai, kad tai viešinama – „Lietuvos geležinkeliai“. Akivaizdu, kad tiems, kurie formuoja politiką arba gali kažką pasodinti į vadovo kėdę, paskui reikėdavo atidirbti. Šiuo požiūriu aš mažų mažiausiai kaltinu tų įmonių vadovus. Taip, jie savo pareigas gaudavo laimėję konkursus, jeigu taip galima juos pavadinti, bet puikiai suprato, kad toks jų darbas: be tiesioginio, dar turi vykdyti ir politinį užsakymą.

Taigi, manau, būtų ne visai teisinga kaltinti vien tik vadovus, kad ir „Lietuvos geležinkelių“ galvą Stasį Dailydką. Juk valstybė – jų akcininkas, ir vadovas iš esmės turi tenkinti akcininko interesus.

Pats problemų identifikavimo valstybės įmonėse mechanizmas nebuvo blogas, bet iš esmės tai tebuvo žaidimas. Kaip bus šį kartą? Mano manymu, ši valdžia turėtų ne pakeisti didelę dalį valstybės įmonių darbuotojų, o tiesiog 30 proc. sumažinti jų skaičių. Sumažinus žmonių skaičių, automatiškai sumažėtų biurokratizmo apimtys. Tai būtų labai naudinga, ir tą būtų galima padaryti labai greitai, lengvai ir neskausmingai.