Kiekviena atėjusi valdžia siūlo vis naujas permainas valstybės įmonėse. Buvo ir „saulėtekio“, ir „saulėlydžio“ komisijų, reikalas buvo tikrai rimtai užsuktas Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui, buvo sprendžiama, kaip turėtų būti formuojamos valstybės įmonių valdybos. Viskas tarsi buvo jau aišku, visi tikėjosi, kad bus kažkokių jų veiklos permainų, bet politinis instinktas visada nugalėdavo visuomeninius poreikius.
Vis dėlto svarbiausia buvo, kaip į valstybės įmonių vadovybę susodinti savus, nes šios įmonės būdavo partijų šėryklos. Galima pasižiūrėti, ką, pavyzdžiui, rėmė – gerai, kad tai viešinama – „Lietuvos geležinkeliai“. Akivaizdu, kad tiems, kurie formuoja politiką arba gali kažką pasodinti į vadovo kėdę, paskui reikėdavo atidirbti. Šiuo požiūriu aš mažų mažiausiai kaltinu tų įmonių vadovus. Taip, jie savo pareigas gaudavo laimėję konkursus, jeigu taip galima juos pavadinti, bet puikiai suprato, kad toks jų darbas: be tiesioginio, dar turi vykdyti ir politinį užsakymą.
Taigi, manau, būtų ne visai teisinga kaltinti vien tik vadovus, kad ir „Lietuvos geležinkelių“ galvą Stasį Dailydką. Juk valstybė – jų akcininkas, ir vadovas iš esmės turi tenkinti akcininko interesus.
Pats problemų identifikavimo valstybės įmonėse mechanizmas nebuvo blogas, bet iš esmės tai tebuvo žaidimas. Kaip bus šį kartą? Mano manymu, ši valdžia turėtų ne pakeisti didelę dalį valstybės įmonių darbuotojų, o tiesiog 30 proc. sumažinti jų skaičių. Sumažinus žmonių skaičių, automatiškai sumažėtų biurokratizmo apimtys. Tai būtų labai naudinga, ir tą būtų galima padaryti labai greitai, lengvai ir neskausmingai.