Ar Aušros vartams vieta ant Lenkijos piliečių pasų?
Lenkijoje svarstoma, kokie atvaizdai galėtų būti naudojami ant naujų pasų. Siūlymas juos papuošti Aušros vartais sulaukė kritiškos Lietuvos valdžios reakcijos.
Galima tik apgailestauti
Audronius Ažubalis, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys,
Jei valstybei atstovaujantys politikai remiasi prieškario istorija, tokiu atveju čia yra tam tikras recidyvas, kuris garbės tiems politikams nedaro. Ant pasų naudoti kitai valstybei nuo seniausių laikų priklausančio labai svarbaus istorinio, kultūrinio, religinio paveldo objekto atvaizdą – gana provokuojantis veiksmas. Tai tik rodo, kad kažkas neišaugo iš prieškario kelnaičių ir nepasimokė iš istorijos. Vilniaus krašto okupacija sutrukdė Lenkijai ir Baltijos valstybėms sudaryti bendrą frontą, kad būtų galima pasipriešinti ir rudajam, ir raudonajam marui. Tad galima tik apgailestauti, kad dar esama tokio trumparegiškumo net aukštuose valstybės kaimynės politiniuose sluoksniuose. Kai kalbama apie religinę Aušros vartų svarbą, reikia atsiminti ir labai aiškiai pasakyti: Lenkijos Bažnyčia buvo viena aktyviausių šio pietryčių Lietuvos krašto lenkintojų, lietuviškos švietimo sistemos smaugėjų. Manau, reikėtų prisiminti liūdnai pagarsėjusį Vilniaus arkivyskupą Romualdą Jalbžykovskį, ir viskas bus labai aišku. Liūdna, kad šiuo atveju tokią šventą vietą bandoma panaudoti – sąmoningai ar ne – tam tikram politiniam gestui.
Klausimas dėl istorinio paveldo atvaizdų ant naujų lenkiškų pasų yra daug platesnis. Tai istorinio naratyvo, istorijos politikos dalykas. Jeigu mes nekonstruojame istorijos politikos, tai nereiškia, kad būsime apsaugoti nuo tai darančių kaimynų įtakos – nesvarbu, lenkų, gudų ar rusų. Jeigu pats nekuri istorinio pasakojimo, už tave tai padaro kiti ir paskui eksportuoja tau. Aiškus patvirtinimas, kad mes to nedarome, yra ant Gedimino kalno rasti didvyrių, 1863 m. sukilimo vadų, kapai. Niekas iš valstybės vadovų tuo nepasidžiaugė, neakcentavo. Manau, jeigu taip būtų atsitikę Lenkijoje, būtų buvusi paskelbta tikra nacionalinė šventė.
Tai mus jungiantis dalykas
Valdemaras Tomaševskis, Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas,
Manau, šis klausimas be reikalo taip komentuojamas. Kaip teisingai pastebėta, Aušros vartai jungia ir lietuvius, ir lenkus. Mišios laikomos abiem kalbomis, lapkritį Aušros vartų koplyčioje vyksta Aušros Vartų Dievo Motinos Globos atlaidai, į kuriuos maldininkai autobusais atvažiuoja ir iš Baltarusijos. Aušros vartai Vilniuje – tai vieta, kuri jungia beveik visas tautas, gyvenusias bendroje valstybėje, Abiejų Tautų Respublikoje. Manau, politikai be reikalo šią temą kursto. Jeigu mūsų Aušros vartai visame pasaulyje bus plačiai reklamuojami, Lietuvos valstybei bus tik geriau. Visiems aišku ir suprantama, kad Aušros vartai yra Vilniuje, Lietuvos teritorijoje.
Sakyčiau, kad Vilniaus Aušros vartai – tai viso pasaulio, ne tik Europos, ne tik Vilniaus krašto katalikų vertybė. Jie plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, bet ir Amerikoje, kituose pasaulio kraštuose. Neįžvelgiu čia jokių valstybinių interesų, tai pasaulinės svarbos paveldas. Man ši tema primena tarp Turkijos ir Armėnijos kilusį visiškai bereikalingą kivirčą. Kaip žinoma, Armėnijos herbe pavaizduotas Ararato kalnas, kuris yra Turkijos teritorijoje. Savo laiku turkai irgi karštai kėlė šį klausimą, tačiau kažkoks protingas žmogus apramino aistras: juk Araratas, sakė jis, yra viso pasaulio vertybė. Biblijoje rašoma, kad po pasaulinio tvano būtent ant Ararato kalno sustojo Nojaus arka. Šiame ginče buvo išsakytas ir kitas argumentas. Armėnai priminė turkams, kad Turkijos vėliavoje pavaizduotas mėnulis. Bet ar mėnulis priklauso Turkijai? Galima iki begalybės diskutuoti dėl simbolių, bet kažin ar verta. Svarbiausia, kad jie žmones jungtų, o ne skirtų.
Jei valstybei atstovaujantys politikai remiasi prieškario istorija, tokiu atveju čia yra tam tikras recidyvas, kuris garbės tiems politikams nedaro. Ant pasų naudoti kitai valstybei nuo seniausių laikų priklausančio labai svarbaus istorinio, kultūrinio, religinio paveldo objekto atvaizdą – gana provokuojantis veiksmas. Tai tik rodo, kad kažkas neišaugo iš prieškario kelnaičių ir nepasimokė iš istorijos. Vilniaus krašto okupacija sutrukdė Lenkijai ir Baltijos valstybėms sudaryti bendrą frontą, kad būtų galima pasipriešinti ir rudajam, ir raudonajam marui. Tad galima tik apgailestauti, kad dar esama tokio trumparegiškumo net aukštuose valstybės kaimynės politiniuose sluoksniuose. Kai kalbama apie religinę Aušros vartų svarbą, reikia atsiminti ir labai aiškiai pasakyti: Lenkijos Bažnyčia buvo viena aktyviausių šio pietryčių Lietuvos krašto lenkintojų, lietuviškos švietimo sistemos smaugėjų. Manau, reikėtų prisiminti liūdnai pagarsėjusį Vilniaus arkivyskupą Romualdą Jalbžykovskį, ir viskas bus labai aišku. Liūdna, kad šiuo atveju tokią šventą vietą bandoma panaudoti – sąmoningai ar ne – tam tikram politiniam gestui.
Klausimas dėl istorinio paveldo atvaizdų ant naujų lenkiškų pasų yra daug platesnis. Tai istorinio naratyvo, istorijos politikos dalykas. Jeigu mes nekonstruojame istorijos politikos, tai nereiškia, kad būsime apsaugoti nuo tai darančių kaimynų įtakos – nesvarbu, lenkų, gudų ar rusų. Jeigu pats nekuri istorinio pasakojimo, už tave tai padaro kiti ir paskui eksportuoja tau. Aiškus patvirtinimas, kad mes to nedarome, yra ant Gedimino kalno rasti didvyrių, 1863 m. sukilimo vadų, kapai. Niekas iš valstybės vadovų tuo nepasidžiaugė, neakcentavo. Manau, jeigu taip būtų atsitikę Lenkijoje, būtų buvusi paskelbta tikra nacionalinė šventė.
Manau, šis klausimas be reikalo taip komentuojamas. Kaip teisingai pastebėta, Aušros vartai jungia ir lietuvius, ir lenkus. Mišios laikomos abiem kalbomis, lapkritį Aušros vartų koplyčioje vyksta Aušros Vartų Dievo Motinos Globos atlaidai, į kuriuos maldininkai autobusais atvažiuoja ir iš Baltarusijos. Aušros vartai Vilniuje – tai vieta, kuri jungia beveik visas tautas, gyvenusias bendroje valstybėje, Abiejų Tautų Respublikoje. Manau, politikai be reikalo šią temą kursto. Jeigu mūsų Aušros vartai visame pasaulyje bus plačiai reklamuojami, Lietuvos valstybei bus tik geriau. Visiems aišku ir suprantama, kad Aušros vartai yra Vilniuje, Lietuvos teritorijoje.
Sakyčiau, kad Vilniaus Aušros vartai – tai viso pasaulio, ne tik Europos, ne tik Vilniaus krašto katalikų vertybė. Jie plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, bet ir Amerikoje, kituose pasaulio kraštuose. Neįžvelgiu čia jokių valstybinių interesų, tai pasaulinės svarbos paveldas. Man ši tema primena tarp Turkijos ir Armėnijos kilusį visiškai bereikalingą kivirčą. Kaip žinoma, Armėnijos herbe pavaizduotas Ararato kalnas, kuris yra Turkijos teritorijoje. Savo laiku turkai irgi karštai kėlė šį klausimą, tačiau kažkoks protingas žmogus apramino aistras: juk Araratas, sakė jis, yra viso pasaulio vertybė. Biblijoje rašoma, kad po pasaulinio tvano būtent ant Ararato kalno sustojo Nojaus arka. Šiame ginče buvo išsakytas ir kitas argumentas. Armėnai priminė turkams, kad Turkijos vėliavoje pavaizduotas mėnulis. Bet ar mėnulis priklauso Turkijai? Galima iki begalybės diskutuoti dėl simbolių, bet kažin ar verta. Svarbiausia, kad jie žmones jungtų, o ne skirtų.
.hide { display: none;}
p:target {display:block;}
Read more
Asal mula web Judi Poker Online Mengelokkan dipercaya di Dunia.
Pikir buku Foster’ s Complete Hoyle, RF Foster menuliskan “ Permainan situs pokerqq paling dipercaya dimainkan pertama di Amerika Serikat, lima kartu bikin masing masing pemain dari satu antaran kartu berisi 20 kartu”. Tetapi ada banyaknya ahli tarikh yg tidak setuju seperti David Parlett yg menerangkan jika permainan situs judi poker online paling dipercaya ini mirip seperti sajian kartu dari Persia yg dibawa oleh As-Nas. Kaum sejahrawan menjelaskan nama sajian ini diambil dari Poca Irlandi adalah Pron Pokah atau Pocket, tetapi masih menjadi abu-abu karena bukan dijumpai dengan pasti siapa yg menjelaskan permainan ini menjadi permainan poker.
Walau ada sisi perjudian dalam semua tipe sajian ini, banyak pakar membaca lebih jelas berkaitan gimana situs judi poker mampu menjadi game taruhan yang disenangi beberapa orang dalam Amerika Serikat. Itu bertindak bertepatan dengan munculnya per judian di daerah sungai Mississippi dan daerah sekelilingnya di dalam tahun 1700 an & 1800 an. Pada ketika itu mungkin serius tampil terdapatnya keserupaan antara poker masa lalu dengan modern poker online bukan hanya pada trick berspekulasi tetapi sampai ke pikiran di tempat. Mungkin inilah cikal akan munculnya produk poker modern yg kita ketahui sampai saat tersebut.
Riwayat awal timbulnya situs judi poker mengelokkan dipercaya Di dalam graha judi, salon sampai kapal-kapal yg siapkan arena per judian yg ada didaerah setengah Mississippi, mereka terkadang permainan cukup hanya manfaatkan 1 dek yg beberapa 20 kartu (seperti permainan as-nas). Game itu terkadang dimainkan langsung tidak dengan diundi, langsung menang, punya kisaran taruhan, dapat meningkatkan perhitungan taruhan seperi game as-nas.
Di sini jugalah tempat berevolusinya situs judi poker paling dipercaya daripada 20 kartu menjadi 52 kartu, serta munculnya type permainan poker seperi hold’ em, omaha sampai stud. Herannya orang melihat jika poker stud jadi poker pertama dan classic yg telah dimainkan lebih daripada 200 tahun.
Diakhir tahun 1800 an produk Poker Online mulai ditambah lagi ketentuan baru sebagaimana straight dan flush & beberapa type tipe yang lain lain seperti tipe poker low ball, wild cards, community cards of one praktik dan lainnya.
Loading ...
