Žilakrūmis. Redakcijos archyvo nuotr.

Žilakrūmis – vis dar retas vaiskrūmis Lietuvoje. Augalas paplitęs Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje. Šį vaiskrūmį vertina sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, nes jo vaisiai ir lapai turi maistinių bei gydomųjų savybių.

Žilakrūmiai – gana jautrūs šalčiui ir dažnai apšąla, ypač jauni daigai, todėl prieš žiemą reikėtų jais labiau pasirūpinti – apdengti eglišakiais arba mulčiuoti durpėmis. Vis dėlto šalnos šiems augalams nekelia mirtino pavojaus. Augintojai pastebėjo, kad daugiažiedžiai žilakrūmiai dažniausiai tik apšąla, bet praretinus senas ir šalčio pakąstas šakas, krūmai greit atželia, žydi ir vėl gerai dera. Taigi tikrai verta pabandyti auginti šį vaiskrūmį Lietuvoje.

Tai – dygliuotų tiesių šakų dekoratyvus krūmas, kuris užauga iki 3 m aukščio ir kuris gali būti suformuotas net kaip medelis. Žilakrūmio lapai – žali, pailgi, 3–7 cm igio, 2–4 cm pločio, apatinė jų pusė sidabrinės spalvos. Gražiai žilakrūmiai atrodo ir pavasarį, kai gausiai žydi gelsvais žiedais, ir vasarą ,kai jų šakos būna apkibusios apvaliomis arba pailgomis raudonomis 1–2 cm ilgio ir iki 1,2 cm skersmens uogomis. Raudoni su sidabriniais taškeliais kaulavaisiai – savito skonio. Jų minkštimas skaidrus, sultingas. Saldžiarūgštes uogas galima šaldyti, virti iš jų kompotą, uogienę.

Žilakrūmius galima dauginti sėklomis, šaknų atžalomis ir žaliais auginiais. Sėklas verta sėti iš karto nuėmus derlių, nes tada geriau sudygsta. Sodinant į nuolatinę vietą, reikia iš anksto pasiruošti 30– 50 cm gylio ir 1,5 m pločio duobes. Šiuos augalus galima sodinti ten, kur yra paviršiniai gruntiniai vandenys, nes žilakrūmių šaknys – paviršinės. Jei sunkesnė dirva, svarbu nepasodinti per giliai. Šie vaiskrūmiai nemėgsta rūgščios dirvos. Ją galima pagerint dolomitmilčiais, kompostine žeme ar perpuvusiu mešlu. Pasodintus žilakrūmius reikia mulčiuoti.

Žilakrūmių vaisiuose susikaupia 10–20 proc. cukrų, 15–30 proc. vitamino C, karotino, organinių rūgščių. Uogose randama 17 amino rūgščių, iš jų 7 gyvybiškai svarbios organizmui. Vaisiai valgomi švieži ir perdirbti. Sveikuolių parduotuvėse parduodamos džiovintos žilakrūmių uogos Vaisiuose ir lapuose yra gausybė mikroelementų: kalio, kalcio, sieros, chromo, mangano, geležies, nikelio, vario, cinko, seleno, bromo, rubidžio. Ypač vertingi žilakrūmių lapai. Juose yra cirkonio, aukso bei kadmio.