Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
2015 Birželio mėn. 14 d. 13:10
Ką dar galima sodinti darže birželį, kokius darbus šį mėnesį svarbu padaryti? – tokį klausimą uždavėme Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktoriui doc. dr. Evaldui Klimui. »
2015 Birželio mėn. 13 d. 06:00
Nors Raseinių rajone Paliepių seniūnijos ribose šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda esančios kavinės „Isada“ pagrindinės veiklos kryptys yra maitinimas, pobūvių organizavimas, nakvynės paslaugos, jos savininkai Irena ir Valdas Pociai... »
2015 Birželio mėn. 7 d. 13:20
Prasidėjęs lauko darbų sezonas skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, bet ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliąsias virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tinkamiausias būdas – kompostavimas, nes jis nereikalauja papildomų išlaidų... »
2015 Birželio mėn. 7 d. 13:15
Neretai sakoma, jei nori bičiuliui ar giminaičiui suteikti papildomą galvos skausmą, padovanok jam šilauogės sodinuką. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Ar tikrai šilauogės įkurdinimas sukelia tiek rūpesčių, kad geriau tokiomis dovanomis... »
2015 Birželio mėn. 6 d. 13:20
Gamtoje sužaliavę augalai vilioja dailiais lapais ar gražiais kvepiančiais žiedais. Dažnai kyla noras nusiskinti pražydusį gėlės ar augalo žiedą. Tačiau būtina žinoti, kad mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi... »
2015 Birželio mėn. 6 d. 13:15
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas ir vyriausioji ministerijos patarėja Vilma Karosienė susitiko su ūkio viceministru Mariumi Skarupsku. Susitikime aptartos galimybės pasitelkti inovacijas sprendžiant padangų perdirbimo klausimus. »
2015 Birželio mėn. 6 d. 06:15
Kiek naudingas augalų purškimas birželį ir kuriuos augalus dar verta purkšti? Į šį klausimą atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė. »
2015 Birželio mėn. 4 d. 12:43
Prasidėjęs lauko darbų sezonas, skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, tačiau ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliųjų virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tam tinkamiausias būdas – kompostavimas, kuris nereikalauja papildomų... »
2015 Birželio mėn. 1 d. 10:38
Jei neturite sodybos ar sodo, aromatinių augalų galite užsiauginti balkone ar ant palangės, tik rinkitės krūminės formos augalą, sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja... »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 13:49
Praėjusių metų rudenį draugai iš Baltarusijos padovanojo Fokino plokščiapjovę. Tada, regis, Lietuvoje ją turėjo labai nedaug kas. Gaila, tačiau baigiantis sezonui neturėjau progos įsitikinti šio įnagio nauda. O šį pavasarį jo nepaleidžiu... »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 13:30
Turintieji šiltnamius žino, kad juose augantiems augalams reikia ypatingo dėmesio. »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 07:00
Invaziniais augalais laikomos robinijos Lietuvoje dažnai vadinamos akacijomis. Pastarosios – šiltųjų kraštų augalai, negalintys augti mūsų krašte. »
Tinkamai prižiūrimos šilauogės gausiai žydi ir gerai dera. Nijolės Baronienės nuotrauka.
2015 Gegužės mėn. 24 d. 11:00
Svajojantieji apie augalus, kuriems reikėtų nedaug priežiūros, turėtų rinktis šilauoges. Nors, pasak UAB „Jūsų sodui“ vadovo Petro Basalyko, sodo šilauogėms reikia sudaryti išskirtines sąlygas. Svarbiausia – puri, šilta, neįmirkusi... »
Valentinos ir Romo Savickų laikomiems gyvuliams netrūksta dėmesio. Petro Malūko nuotr.
2015 Gegužės mėn. 24 d. 09:00
Vis daugiau ir daugiau tuščių vienkiemių... Senoji karta išmiršta, jų namuose įsikuria vasarotojai. Tik vienas kitas išdrįsta antram gyvenimui prikelti sodybas, kuriose mūkė karvės, gageno žąsys. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 08:00
Daugelis žmonių gamtinės žemdirbystės griebiasi ne tik norėdami užsiauginti sveiko derliaus, bet ir tausodami jėgas. Netoli Musninkų, Lapelių kaime (Širvintų r.), įsikūrusios Eimutės Lučiūnienės užaugintas daržoves, laukines žoles... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 07:00
Dažniausiai vidinis pirties patalpos apšiltinimas atliekamas įrenginėjant pirtį. Taip yra paprasčiau, nes sienoms iškalti, gultams tvirtinti reikia karkaso, kuris daromas iš medinių statramsčių. Pirčių sienoms šiltinti patarčiau naudoti... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 07:00
Žalioji trąša laikoma lengvų žemių trąša, tačiau ekologiniuose ūkiuose ir ten, kur nenaudojamos mineralinės trąšos, ji gali būti auginama visuose dirvožemiuose. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Invaziniais augalais laikomos robinijos Lietuvoje dažnai vadinamos akacijomis. Pastarosios – šiltųjų kraštų augalai, negalintys augti mūsų krašte. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Retas gyvūnas taip prieštaringai vertinamas kaip žaltys. Panaršius internete, galima sužinoti, kad geltonskruostis žaltys panašus į paprastąją angį. Nesunku nuspėti, kad būtent dėl šio panašumo dauguma bijo, o kai kurie ir nekenčia žalčių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 11:00
Dažnas nori, kad jo veja atrodytų ne prasčiau nei prie anglų ar olandų namų. Tačiau šiltesnėse šalyse puikiai augančios žolės Lietuvoje dažniausiai atrodo prasčiau. Todėl veja pasėta iš pirktų užsienyje sėklų ar įsigyta iš bendrovių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 07:00
„Sode įsiveisė garšvos, kaulpienės, kitos daugiametės piktžolės. Iš pradžių bandėmė jas ravėti. Tačiau įsitikinome, kad pastangos bevaisės. Patarkite, ką daryti – kaip išnaikinti piktžoles. Chemikalų nenorėtume naudoti. Girdėjome... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 07:00
Gamtosaugininkų pastangos pažaboti invazinių rūšių plitimą tėra Sizifo darbas, kol šių augalų sėklos puikuojasi tikrose ir virtualiose prekybos tinklų lentynose, o apie jų grėsmę nenutuokiantys pirkėjai šiais invaziniais augalais puošia... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 11:00
Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei. žemdirbystei. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 11:00
Gegužės pradžia – palankiausias laikas įsirengti ar atnaujinti veją. Tai galima daryti visą vasarą, žolių vegetacijos metu. Tačiau specialistai ragina rinktis geriausią laiką, kai dirva pakankamai drėgna. Bendrovės „Dotnuvos projektai“... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 07:00
Gurmanai karpį laiko prasta, varguolių žuvimi. Tačiau ši, iš laukinio sazano kilusi, sukultūrinta žuvis Lietuvoje labai mėgstama. Vieni ją augina komercinei žvejybai, kiti – savo šeimos stalui paįvairinti. Karpio mėsa naudota maistui jau 1000... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Anatolijus, Liaudmina, Tomas, Vaidilas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar islamistai gali organizuoti išpuolį Lietuvoje?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-07-03
Valiutos_usd
USD     0.8903 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3763 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
56.73   bar.
Dujos
Arrow up
2.84   MMBTU
Auksas
Arrow up
1166.5   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Virš pažliugusio dirvono Raulas pastebėjo droną. Kas jame? Strazdai, žvirbliukai Ar žalieji žmogeliukai?
– Žmogeliukai!– Onė žino, Kaip pagąsdinti kaimyną. – Jie čia žvalgos iš dangaus Degtinėlės ir alaus.
Net Anuprą šiurpas krečia: – Kaip sutiksim tokį svečią? Jeigu alų jie užuos, Čia su tankais atvažiuos.
O Banaitis klausia oriai: – Kur tie mūsų savanoriai? Pakedentų jie visus Žvirblius ir žmogeliukus.