Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
2015 Liepos mėn. 13 d. 10:01
Sodo skruzdėlės yra nedidelės, 4-5 mm ilgio, tamiai rudos arba juodos spalvos. Dažniausiai jos sutinkamos lauke, pastebimos ropinėjančios ant augalų, dirvožemyje. Kol skruzdėlė gyvena savo įprastą gyvenimą, ji yra tiesiog mažas vabzdys... »
2015 Liepos mėn. 12 d. 06:15
Lietuvos liaudies buities muziejuje rengiamos šienapjūtės stovyklos – puikus įrodymas, kad mūsų šalyje dar yra vyrų, mokančių šienauti dalgiu. dalgiu. »
2015 Liepos mėn. 11 d. 14:00
Anykščių rajone, Kavarske, gyvenanti ir daugiau nei dvidešimt metų braškių daigus auginanti ūkininkė Danguolė Lingienė šių metų vasara nesidžiaugia, nes dangus pagailėjo lietaus. Uogų derlius buvo perpus mažesnis. mažesnis. »
2015 Liepos mėn. 11 d. 06:15
„Sėklų parduotuvėje įsigijome ankstyvųjų Andora veislės bulvių. Pasodinome jas labai anksti, tačiau nustebome pamatę, kad bulvės nežydi. Šalia augančios vėliau sodintos žydi, o šios – ne. Gal galite paaiškinti, kas atsitiko? Ar nežydinčios... »
2015 Liepos mėn. 10 d. 14:10
Pernai pirmosios turguje pasirodžiusios braškės kainavo 1,45–1,74 euro (5–6 Lt) už kilogramą. Šiais metais jos buvo litu ar dviem brangesnės. Lenkiškų braškių kilogramo kaina birželio pradžioje Alytaus turgavietėse svyravo nuo 2 iki 2,50... »
2015 Liepos mėn. 10 d. 14:05
Seimas pritarė siūlymui įtvirtinti privalomą statinio registraciją, atlikus statinio užbaigimo procedūras, ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio duomenų periodinį atnaujinimą (tikslinimą) Nekilnojamojo turto registre. registre. »
2015 Liepos mėn. 5 d. 06:15
Sugebėjusieji pavasarį laiku pasėti, pasodinti, o vėliau – tinkamai prižiūrėti augalus liepą jau turi kuo pasidžiaugti. Jie gali mėgautis pačių užsiaugintų uogų ir daržovių derliumi. Tačiau tai nereiškia, kad sode, darže ar gėlyne... »
2015 Liepos mėn. 4 d. 14:15
„Ką turėtų daryti sodininkas mėgėjas, jei ilgainiui jo sandėliuke susikaupia nepanaudotų cheminių augalų apsaugos priemonių. Mesti į bendrą šiukšlių konteinerį negalima. Kur reikėtų vežti? O gal yra tarnyba, galinti atvažiuoti ir surinkti... »
2015 Liepos mėn. 1 d. 13:19
Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi Bronislava Miliauskaitė, gyvenanti Šiaulių rajone. Ūkio savininkė augina išskirtinės kokybės daržoves. Ji teiravosi, kokiomis priemonėmis galima apsaugoti pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. kenkėjų. »
2015 Birželio mėn. 30 d. 07:48
Pasirodo, kad selekcininkai labai padirbėjo, ir jau galime užsiauginti šokoladinių, ananasinių, bananinių, žemuoginių, imbierinių ir daugybės kitų rūšių mėtų, LRT Radijui sako Lietuvos gėlių augintojų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva... »
2015 Birželio mėn. 30 d. 07:44
Auginant naudingiems vabzdžiams patinkančius augalus ir įkuriant jiems namelius, galima sumažinti vabzdžių, naikinančių mūsų derlių ir augalus, populiaciją. Tuo tikina Lietuvos gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto mokslo darbuotojas... »
2015 Birželio mėn. 27 d. 14:15
Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. priežiūros. »
2015 Birželio mėn. 24 d. 07:15
Kai beveik prieš dešimt metų Lietuvoje pradėjo dygti pirmieji molio ir šiaudų namai, ne vienas kraipė galvą ir gyvenančiuosius tokiame būste laikė keistuoliais. keistuoliais. »
2015 Birželio mėn. 24 d. 07:10
Nuo seno Lietuvoje prie namų būdavo gėlių darželiai. Jie buvo visos sodybos puošmena. Moterys pasistengdavo, kad gėlių darželiuose būtų kuo įvairesnių gėlių. gėlių. »
2015 Birželio mėn. 14 d. 13:10
Ką dar galima sodinti darže birželį, kokius darbus šį mėnesį svarbu padaryti? – tokį klausimą uždavėme Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktoriui doc. dr. Evaldui Klimui. »
2015 Birželio mėn. 13 d. 06:00
Nors Raseinių rajone Paliepių seniūnijos ribose šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda esančios kavinės „Isada“ pagrindinės veiklos kryptys yra maitinimas, pobūvių organizavimas, nakvynės paslaugos, jos savininkai Irena ir Valdas Pociai... »
2015 Birželio mėn. 7 d. 13:20
Prasidėjęs lauko darbų sezonas skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, bet ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliąsias virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tinkamiausias būdas – kompostavimas, nes jis nereikalauja papildomų išlaidų... »
2015 Birželio mėn. 7 d. 13:15
Neretai sakoma, jei nori bičiuliui ar giminaičiui suteikti papildomą galvos skausmą, padovanok jam šilauogės sodinuką. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Ar tikrai šilauogės įkurdinimas sukelia tiek rūpesčių, kad geriau tokiomis dovanomis... »
2015 Birželio mėn. 6 d. 13:20
Gamtoje sužaliavę augalai vilioja dailiais lapais ar gražiais kvepiančiais žiedais. Dažnai kyla noras nusiskinti pražydusį gėlės ar augalo žiedą. Tačiau būtina žinoti, kad mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi... »
2015 Birželio mėn. 6 d. 13:15
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas ir vyriausioji ministerijos patarėja Vilma Karosienė susitiko su ūkio viceministru Mariumi Skarupsku. Susitikime aptartos galimybės pasitelkti inovacijas sprendžiant padangų perdirbimo klausimus. »
2015 Birželio mėn. 6 d. 06:15
Kiek naudingas augalų purškimas birželį ir kuriuos augalus dar verta purkšti? Į šį klausimą atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė. »
2015 Birželio mėn. 4 d. 12:43
Prasidėjęs lauko darbų sezonas, skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, tačiau ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliųjų virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tam tinkamiausias būdas – kompostavimas, kuris nereikalauja papildomų... »
2015 Birželio mėn. 1 d. 10:38
Jei neturite sodybos ar sodo, aromatinių augalų galite užsiauginti balkone ar ant palangės, tik rinkitės krūminės formos augalą, sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja... »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 13:49
Praėjusių metų rudenį draugai iš Baltarusijos padovanojo Fokino plokščiapjovę. Tada, regis, Lietuvoje ją turėjo labai nedaug kas. Gaila, tačiau baigiantis sezonui neturėjau progos įsitikinti šio įnagio nauda. O šį pavasarį jo nepaleidžiu... »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 13:30
Turintieji šiltnamius žino, kad juose augantiems augalams reikia ypatingo dėmesio. »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Abdonas, Donatilė, Nortautas, Radvilė

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar pritariate sovietinių paminklų nukėlimui Lietuvoje

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-07-30
Valiutos_usd
USD     0.8903 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3763 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
48.91   bar.
Dujos
Arrow up
2.876   MMBTU
Auksas
Arrow up
1092.8   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Vos Oninės atriedėjo, Tuoj Anupras pralinksmėjo: Giminės sulėks, draugai – Trinktelės išties smagiai.
Onė sukas po virtuvę, Kur Anupras skuta žuvį. – Negailėk! Svečių būrys Tas žuvis bemat praris.
O pati – bėgte pro klėtį: Į kirpyklą reikia spėti. Ten jai žilę nudažys – Miesto blondine pražys.
Bet mieliausia – pabaigtuvės... Sudorotos visos žuvys. Ačiū Dievui! Vėl ramu. Tik Anupras prie namų.