Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
2015 Rugpjūčio mėn. 21 d. 06:00
Kaitriomis vasaros dienomis net nedidelis žemės lopinėlis su žole teikia atgaivą. O jei jame auga vienas kitas šešėlį metantis augalas, ar gali būti geriau? Tačiau kuriant savo rojaus kampelį reikia laikytis tam tikrų taisyklių. taisyklių. »
2015 Rugpjūčio mėn. 20 d. 06:00
Vargu ar rastume, kas Lietuvoje imtųsi šiltnamiuose auginti rožes ir išdrįstų konkuruoti su atvežančiais jas iš Olandijos aukcionų didmenininkais. »
2015 Rugpjūčio mėn. 19 d. 06:20
„Pomidorus ir agurkus auginame šiltnamyje, tačiau, prasidėjus karščiams, jie gali žūti. Patarkite, kaip apsaugoti augalus nuo perkaitimo“, – prašo Birutė. Birutė. »
2015 Rugpjūčio mėn. 18 d. 14:31
Kai kurių agurkų kartumui auginimo sąlygos neturi jokios įtakos, mat tokie vaisiai turi daug kukurbitacino, kuris ir lemia jų kartumą. Taip sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojas Eugenijus Dambrauskas. Dambrauskas. »
2015 Rugpjūčio mėn. 18 d. 06:20
Atlaikyti užplūdusius karščius nelengva ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams. Todėl mažesnių ar didesnių bandų savininkai turėtų deramai pasirūpinti, kad jų laikomiems gyvuliams būtų lengviau pakelti aukštą temperatūrą. Tačiau neretai... »
2015 Rugpjūčio mėn. 14 d. 07:00
Laiku nepasirūpinusieji, kad mediena būtų tinkamai apdorota, vieną naktį gali pabusti nuo įkyraus garso. Supratus, kas jį skleidžia, gali apimti panika. Tada griebiamasi visų įmanomų būdų, kaip išnaikinti kinivarpas, negailestingai naikinančias... »
2015 Rugpjūčio mėn. 13 d. 09:48
Užplūdus vasaros šilumai žmonės sugūžėjo į sodybas, pajūrį – aktyviai laiką leidžia gamtoje. Apmaudu, kai atostogų nuotaiką ima temdyti vabzdžių įkandimai. Pastarosiomis dienomis gamtoje iškylaujančius ar vaikštinėjančius žmones... »
2015 Rugpjūčio mėn. 13 d. 07:20
Kol kas dar nedaug kur auginami gražūs žydintys medžiai stiuartijomis pavadinti XVI a. škotų botaniko Johno Stuarto garbei. garbei. »
2015 Rugpjūčio mėn. 13 d. 07:00
Visada smalsu pamatyti, kaip savo kieme tvarkosi žinomi žmonės. Tiesa, Sauliaus Jasionio pavardė vadinamosios aukštuomenės vakarėlių liūtams gal ir ne kažin ką sako, tačiau besidomintieji gamtine žemdirbyste puikiai jį žino. žino. »
2015 Rugpjūčio mėn. 12 d. 07:20
Rugpjūtį sunoksta šiltnaminės daržovės, pilnos lysvės įvairių gėrybių, vaisiai svarina vaismedžių šakas. Tačiau vien derliumi džiaugtis nėra kada – laukia aibės darbų.    »
2015 Rugpjūčio mėn. 11 d. 07:15
Albinas Miškinis iš Girsteikiškio Utenos rajone – išradingas vyras. Daržą jis įdirba niekur nematytu būdu. Plūgą vyras tvirtina trosu, kurį ant ritės vynioja bėgiais stumiamas elektrinis varikliukas. varikliukas. »
2015 Rugpjūčio mėn. 11 d. 07:05
Tiksi paskutinės vasaros savaitės. Gėlynai dabinasi įspūdingais jurginų, kardelių, flioksų ir kitų gėlių žiedais. Nestokojantieji išmonės aplinką geba papuošti daiktais, kurie kažkada buvo labai reikalingi, tačiau paseno, išėjo iš mados... »
2015 Rugpjūčio mėn. 7 d. 06:20
Kol skruzdėlės gyvena savo įprastą gyvenimą, jos yra vienos iš daugelio mažų vabzdžių. Tačiau kai dėl jų kolonijų veiklos tenka purkšti vaismedžius ar tvarkyti kieme iškeltas trinkeles, skruzdėlės tampa kenkėjais. Tad nori nenori tenka... »
2015 Rugpjūčio mėn. 7 d. 06:00
„Nuo ankstyvo pavasario tupinėju apie pomidorus, tačiau pasidžiaugti jų derliumi negaliu. Pirmuosius ragavau tik liepai baigiantis. Pastebėjau, kad pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“–... »
2015 Rugpjūčio mėn. 6 d. 06:00
Piliarožės Lietuvoje auginamos nuo seno. Jų sėklų ir dabar galima įsigyti parduotuvėse ir pasisėti. Grakščiosios piliarožės tinka visur, bet dažniausiai jas renkasi senuosius gėlynus etnografinėse sodybose puoselėjantys gėlininkai. gėlininkai. »
2015 Rugpjūčio mėn. 5 d. 06:20
Yra daugybė būdų, kaip papuošti kiemą, tačiau nelengva jį pagražinti ir kartu apsaugoti nuo piktžolių. Skaldyti akmenys ir uolienos  tam puikiausiai tiks. tiks. »
2015 Rugpjūčio mėn. 4 d. 06:20
Utenos rajone Girsteitiškyje gyvenantis Stasys Čereška – retos profesijos atstovas. Būdamas garbaus amžiaus jis vis dar skaldo akmenis. Prie pagrindinio gyvenvietės kelio įsikūrusių Aldonos ir Stasio Čereškų mūrinukas skęsta gėlių žieduose... »
2015 Liepos mėn. 30 d. 06:20
„Visi žino apie išskirtinę juodųjų serbentų vertę, tačiau sodininkai augina ir raudonuosius bei baltauogius serbentus. Norėčiau daugiau sužinoti apie šiuos daugelio mėgstamus serbentus. Kokios veislės kuo ypatingos?“ – klausia Vilma. Vilma. »
2015 Liepos mėn. 29 d. 06:15
Elektros skirstymo bendrovė LESTO primena, kad želdinių genėjimu prie elektros oro linijų turi pasirūpinti ir gyventojai. Nors bendrovė raštu informuoja želdinių savininkus dėl būtinų darbų, statistika rodo, kad ne visi laikosi savo pareigų. pareigų. »
2015 Liepos mėn. 28 d. 12:47
Augalų, kurių paragavę vaikai gali apsinuodyti, yra daug, taigi būtina žinoti jų savybes, LRT RADIJUI sako Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė. „Pavojų gali sukelti [...] narcizas, šilagėlė, puriena... »
2015 Liepos mėn. 28 d. 06:15
Senų, išsaugojusių autentiškumą vienkiemių vis mažiau. Aplankiusieji Voseliūnų kaime, netoli Birštono, įsikūrusius Anelę ir Jurgį Tamošiūnus įsitikina, kad istorija dvelkiančios sodybos – neįkainojama vertybė. vertybė. »
2015 Liepos mėn. 28 d. 06:05
Kai prieš keletą metų įsigijome sodybą, nusprendėme, kad joje turime šeimininkauti ne tik mes, bet ir gamta. Todėl beveik trečdalį sklypo atidavėme jos valiai. Beužankantį tvenkinėlį palikome, kad turėtų kur veistis varlės, žydėtų... »
2015 Liepos mėn. 20 d. 12:21
Sunku įsivaizduoti sodus be paukščių. Daug gero jie padaro naikindami vabzdžius ir jų lervas. Tačiau kaulavaisių derliumi žmonės nenori su jais dalytis. Dauguma paukščių nėra absoliučiai naudingi ar žalingi. Pavyzdžiui, varnėnai yra labai... »
2015 Liepos mėn. 20 d. 12:18
Žole apaugintus žemių stogus Lietuvoje retai kur išvysi, o šiaurės kraštuose tokie stogai – įprasti. Naudojantis šiuolaikiškomis medžiagomis patikimą žemių stogą galima įsirengti ir mūsų krašte. krašte. »
2015 Liepos mėn. 20 d. 06:15
Valkataujantys gyvūnai – sena ir skaudi problema. Šunys dažniausiai pabėga nusiviję katę ar rujojančią kalę, naminės katės kartais iškrinta pro pravirą langą ir pasiklysta atsidūrusios svetimoje aplinkoje. Būna ir taip, kad gyvūnus... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aušrinė, Cezarijus, Cezaris, Tolvydas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar pradėjote ruošti vaikus mokyklai?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-08-27
Valiutos_usd
USD     0.8903 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3763 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
39.49   bar.
Dujos
Arrow down
2.689   MMBTU
Auksas
Arrow up
1126.9   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Onė žino: nors ne karas, Atsarga gėdos nedaro. Ir dėl to net svogūnus Kemša ji į stiklainius.
Jau agurkai išskabyti, Sandariausiai uždaryti. Jie stiklainiuose kalės Dešimt metų iš eilės.
Burokėlį, pomidorą, Rūgštynes, šparagą, porą Onė suslegia kietai Ir – į rūsį visą tai.
...Liaudis pluša, prakaituoja – Sūdo, rūko, marinuoja. Jeigu karas tra-ta-ta, Neiškris badu tauta.