Parsisiųskite

Vasario 28., šeštadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 1 d. 14:00
Sakoma, roges reikia ruošti vasarą, o slides – žiemą, taigi, pagalvoti apie tai, kaip vasarą atrodys jūsų sodas, pravartu jau dabar. »
Autorės nuotr.
2015 Kovo mėn. 1 d. 07:00
Laimis Žmuida – sodininkas mėgėjas, gamtinės žemdirbystės teorijos kūrėjas ir praktikas. Vyras pasakojo, kad augdamas mieste neturėjo nei daržo, nei kolektyvinio sodo, nei kaimo. Viską pradėjęs nuo nulio, dabar jis užsiaugina beveik visą... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Vasario mėn. 28 d. 14:00
Gamta taip jau sutvarkė, kad gražios gėlės neatsparios jas keičiantiems ir užkratą platinantiems mikroorganizmams, skelbia JAV žurnalas „Discover magazine“. Kai kurios gėlės, kuriomis žavimės saulėtomis pavasario dienomis, pražysta vien... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 28 d. 07:00
Žiema, atrodo, traukiasi, tad pats laikas pradėti kasti pirmąją pavasario daržovę – topinambus. Šis augalas, vadinamas žieminėmis arba diabetikų bulvėmis, veši ne vienos sodybos daržo ar sodo pakraščiuose. Tačiau dažnas sodininkas neįvertina... »
Flickr.com nuotr.
2015 Vasario mėn. 25 d. 08:49
Kokia didelė orchidėjų įvairovė – kas jas visas besuskaičiuos ir beįvardys! Viena orchidėjų šeimos gėlė gali pasigirti tikrai gražiu vardu, kurį turi ir kai kurios Lietuvos moterys. Ji vadinama orchidėja ‘Vanda ’ .  »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 22 d. 14:00
Židinio bute nori ir daugiabučio namo gyventojai. Tačiau ne visur yra galimybių jį įrengti, o jei yra, reikia paisyti statybos procesą reguliuojančių taisyklių. »
„Shutterstock“ nuotr.
2015 Vasario mėn. 22 d. 08:00
Sėklomis prekiaujama ir maisto, ir specializuotose parduotuvėse, ir turguje. Kaip atspėti, kurioje pakuotėje sėklos yra tikrai kokybiškos, o kurioje – bevertės? Deja, kartais būna ir taip: pasėjus kelis pakelius gėlių sėklų, sudygsta vos vienas... »
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2015 Vasario mėn. 22 d. 07:00
Kol už lango dar karaliauja žiema, raseiniškis Andrius Petrauskas pluša gamindamas inkilus. Kur juos dės? Aišku, kad ne pats juose perės – į medžius kels. »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 21 d. 14:00
Prieskoninių augalų lysvėje kiekviena šeimininkė turėtų auginti ir dietine daržove laikomus pūtelius. »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 15 d. 07:00
Gyvatvorės puošia sklypą, saugo nuo miško žvėrelių, žiemą sulaiko žvarbų vėją ir sniegą. Aukštą žalią sieną prie namų galima užauginti pasodinus paprastąją, serbinę ir dygiąją egles. »
Eglės Žentelienės nuotr.
2015 Vasario mėn. 14 d. 07:00
Ūkininkas Šarūnas Žentelis prisipažino, kad baigęs sporto edukologijos mokslus nesvajojo gyventi kaime. Tačiau jo gyvenimas pasisuko visai kita vaga tuomet, kai į savo gimtinę jis persikėlė močiutės žemę. „Žemę, kurioje gyveno mano... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 8 d. 07:00
Pavasarį jaučiantys miško žvėrėliai mielai paįvairina savo racioną soduose. Gamtininkai ragina už tvoros numesti išgenėtų obelų šakų, tada kiškiai mažiau lįs į sodą. Jei tokių šakų bus prie pat obelų, jie grauš jas ir nelies kamienų... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 7 d. 14:00
Šikšnosparniai (Chiroptera ) sudaro penktadalį pasaulio žinduolių rūšių, tačiau dėl savo slėpiningo gyvenimo būdo yra vieni mažiausiai ištirtų gyvūnų ir tik pastaraisiais dešimtmečiais pateikiama naujų žinių apie jų biologiją... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 1 d. 14:00
Namai, kuriuose gyvename, kartais gali tapti ne ramybės uostu, o sveikatą žalojančia vieta. Todėl renkantis medžiagas, iš kurių jie bus pastatyti ar įrengti, reikia būti labai atidiems. „Baltijos aplinkos forumo“ lektorė chemikė Sigita... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 1 d. 07:00
„Rėminimo dirbtuvėse gausu įvairių rėmų pavyzdžių, tad lengva pasimesti. Rėmo pasirinkimas – ne tik skonio reikalas. Renkantis rėmą, reikia pagalvoti, kokiame interjere jį kabinsite. Rėmas ne tik puošia, „užbaigia“ paveikslą, bet ir padeda... »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 31 d. 14:00
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto profesorius habil. dr. Pavelas Duchovskis Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusioje konferencijoje supažindino su augalų fiziologinių procesų valdymu šviesa. šviesa. »
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2015 Sausio mėn. 31 d. 07:00
Kai sniego patalas dengia augalų kolekcijas, Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodo Vingio skyriaus mokslininkai turi darbo ne mažiau nei vasarą. Pasak dr. Reginos Juodkaitės, VU Botanikos sodo augalų kolekcijos – didžiausios Lietuvoje. Šią... »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 31 d. 07:00
Kortaderijos (Cortaderia ) paplitusios Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija (Cortaderia selloana ). Ji dažnai vadinama pampos žole. Natūraliai auga Pietų Amerikos stepių zonoje, vadinamoje... »
Rimanto Dovydėno piešinys
2015 Sausio mėn. 25 d. 14:00
Jau viduržiemis. Optimistai džiaugiasi žiemos išdaigomis, jos teikiamais malonumais. Pesimistai jau keiksnoja žiemužę, nepagailėjusią sniego, ledo, sukėlusią daug rūpesčių. »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 25 d. 07:00
Prieš renkantis medžio masyvo baldus, vertėtų apsvarstyti, kaip vienokia ar kitokia mediena derės interjere, kokio spalvinio akcento norima. Galbūt kur kas racionaliau būtų pasirinkti baldus, neišsiskiriančius iš interjero spalvų gamos? »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 24 d. 14:00
Bromelijiniai augalai – įspūdingos gėlės, kurios priklausomai nuo temperatūros ir apšvietimo sąlygų žydi 6–12 savaičių. Joms reikia mažai dėmesio, todėl bromelijos idealiai tinka augti ne tik namuose, bet ir biuruose. biuruose. »
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2015 Sausio mėn. 24 d. 07:00
Šaltuoju metų laiku sodybų želdynai po sniegu, tad tenka galvoti, kas gali papuošti darbščių lietuvių kiemus. Tai gali būti ir atodrėkio dieną į kiemą išleistas pabėgioti vištų ar žąsų pulkas. Balkūnų kaime, Alytaus rajone, kudakuoja... »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 24 d. 07:00
Soruolės – gražūs atogąžų ar vidutiniškai šilto klimato juostos gyventojai. Jų ypač gausu Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Soruolių gentyje net apie 150 rūšių, tačiau beveik nė viena iš jų negalėtų prisitaikyti prie vėsoko Lietuvos... »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 18 d. 07:00
Praėjusį pavasarį sodybos tvenkinyje įsikūrė bebrai. Apsidžiaugėme, kai medžiotojai porą jų rudeniop nušovė. Tačiau ir toliau buvo retinami medžiai, tad supratome, jog bebrų buvo daugiau. Atvažiavę po Naujųjų metų pamatėme, kad šakas... »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 18 d. 07:00
Iki vasaros dar toli, tad, kol neprasidėjo darbymetis, verta prisiminti žiemojančius ir kantriai šilumos laukiančius sodo ir daržo kenkėjus – amarus. Amarai dauginasi labai greitai ir, jei nesiimama tinkamų apsisaugojimo priemonių, jie gali... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aurora, Austra, Giedrė, Klemensa, Klemensas, Vydota, Vydotas, Virgilija, Virgilijus

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kaip vertinate savivaldos rinkimų rezultatus?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-03-05
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
0.899 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
1.3776 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
51.74   bar.
Dujos
Arrow up
2.783   MMBTU
Auksas
Arrow up
1205.1   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Vėl sudirgo pieno ūkis – Šurmuliuoja lyg padūkęs. – Rinka! – šūkauja tūzai, Jeigu pelno per mažai.
Onė timpteli žalmargę: – Pienas vis pigus... O varge! Net už šieną pašaly Man atlygint negali.
Ir atsako jai žaloji: – Neminėk manęs bloguoju. Aš, Onute, nekalta. Vagia pinigų karta.
– Et, – nenusimink, žalute, Kad pasibariau truputį. Dėl gobšuolių ir vagių Nenuleiskime ragų.