Parsisiųskite

Kovo 28 d., šeštadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 30 d. 08:52
Jau dabar auginantiems medžius būtina padaryti du darbus: apgenėti šakas ir persodinti kai kuriuos medelius, pataria Vilniaus universiteto Botanikos sodo skyriaus vedėjas dendrologas Darius Ryliškis. Jo teigimu, lietuviai labai linkę medžius genėti... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 29 d. 14:00
Alpinariumas – tai žemės sklypas, kuriame auginami kalnų augalai. Tai nėra paprastas akmenų ir augalų derinys, o mažame plote atkurtas savitas kalnų peizažas su augalija, būdinga tik jam vienam. Alpinariumams puikiai tinka kiek atokesnė... »
Autorės nuotr.
2015 Kovo mėn. 29 d. 07:00
Auštant pavasariui daugelis skuba į turgus, muges ar tiesiog medelynus, juk taip norisi atsinaujinti, o ir vienas kitas augalėlis po žiemos kartais būna nunykęs, reikia atsodinti. Tačiau be rimtų sodininkų patarimų, vargu ar pavyks tinkamai... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 28 d. 14:00
Kiekvienas sklypo savininkas nori, kad jo sklypas išsiskirtų iš kitų, būtų pats gražiausias ir spalvingiausias. Tai įmanoma padaryti, vadovaujantis keliomis taisyklėmis. Tad pasikalbėkime apie tai, kaip apželdinti sklypą. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 28 d. 14:00
Kiekvienais metais obelaičių ar kriaušaičių augintojai patiria įvairių problemų, dažniausia iš jų – kaip išgydyti vieną ar kitą ligą, kuri užpuolė medelį. Bet geriausia iš anksto pasirūpinti apsauga nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 15:12
Laikui bėgant, lietuvių skonis, renkantis baldus, tobulėja ir artėja prie europinio, daugiau skandinaviško skonio, sako baldų ir interjero dizaineris Nauris Kalinauskas. Todėl, pasak jo, gerėja lietuviškų baldų dizaino pasiūla. pasiūla. »
Flickr.com nuotr.
2015 Kovo mėn. 22 d. 14:00
Melsvių gentį sudaro 23–45 rūšys, tikslus skaičius, deja, nežinomas, nes sunku atskirti panašias rūšis. Tai į lelijas panašūs daugiamečiai žoliniai lapiniai augalai, kilę iš Šiaurės Rytų Azijos. Jie auga iš šakniastiebių arba stolonų... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 22 d. 07:00
Prieš penkerius metus Dariaus Požersko sodyboje, skirtoje poilsiui, įvyko teigiamų pokyčių. Čia buvo pradėti perinti putpeliukai. Dabar inkubatoriuje pasaulio šviesą išvysta viščiukai, kalakučiukai, žąsiukai, ančiukai, fazaniukai ir kiti... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 21 d. 07:00
Dirvožemiui gerinti ir augalams stiprinti nebūtina naudoti brangių cheminių trąšų. Tam puikiai pasitarnauja medžio pelenai. Beje, juos galima panaudoti kovai su kenkėjais ir ligomis. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 20 d. 07:20
Lietuviai šiuo metu valgo 30 proc. mažiau daržovių, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Vis dėlto sėklų pardavėjai pastebi, kad kovo ir balandžio mėnesiais įsigyti sėklų atskuba vis daugiau jaunų šeimų. Daržovių auginimui nebūtina... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 15 d. 14:00
Praūžė viena ryškiausių kalendorinio pavasario švenčių – Kaziuko mugė, sukvietusi didžiulį būrį puikių žmonių, sodininkų, medaus mėgėjų, amato puoselėtojų. Mieli ir paprasti žmonės, apsiginklavę pintais krepšiais, pilnais įvairių... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 15 d. 07:00
Jauna architektė Mila Saveljeva mano, kad Lietuvoje mažai kam įdomūs naujausi architektūros ir dizaino dalykai, statant ar įrenginėjant namus, kad jaunam architektui prasimušti – didžiulis, gal net Sizifo, darbas. O kokių sunkumų patiria... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 15 d. 07:00
Pomidorai yra ne tik skanūs, bet ir maistingi. Juose yra organinių rūgščių, mineralinių druskų, cukraus, karoteno (provitamino A), vitamino C. Šias daržoves verta užsiauginti savo soduose, kad nors per vasarą ir rudeniop galima būtų pasidžiaugti... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 14 d. 14:00
Rozmarinais ir melisomis kvepianti virtuvė, dar ilgai skinami pomidoriukai, pipiriukai, plikoma čiobrelių, raudonėlių, imbierų, augančių ant palangės,  arbata. Tai – vaizdelis ne iš idealios moters virtuvės. Šios kvapnios žolelės... »
Autorės nuotr.
2015 Kovo mėn. 14 d. 07:00
Šiaulių priemiestyje savo verslą išugdęs Rimantas Peliakas nesiskundžia užsakymų stoka. Jo kalvystės darbų galima pamatyti bet kuriame šalies kampelyje. Jie puošia žmonių sodybas, viešojo sektoriaus objektus, namų interjerą. »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 8 d. 14:00
Ilgais rudens ir žiemos vakarais gliaudyti riešutus – labai smagus užsiėmimas. Beje, riešutai – maistingas ir sveikas užkandis. Taigi savo sode verta užsiauginti lazdyną arba graikinį riešutmedį. »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 7 d. 14:00
Pavasarį sodininkai geni vaismedžius ir vaiskrūmius. Apie tai, kaip šiuos darbus tinkamai atlikti ir sulaukti gausesnio derliaus, kalbamės su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto sodininkystės... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 7 d. 07:00
Sodininkai jau pradeda krutėti savo valdose. Norint, kad sodas subrandintų gausų derlių, o augmenija būtų vešli, reikia pasirūpinti, jog vaismedžiams, vaiskrūmiams ir kitiems augalams nestigtų maisto medžiagų, taigi, juos patręšti. »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 1 d. 14:00
Sakoma, roges reikia ruošti vasarą, o slides – žiemą, taigi, pagalvoti apie tai, kaip vasarą atrodys jūsų sodas, pravartu jau dabar. »
Autorės nuotr.
2015 Kovo mėn. 1 d. 07:00
Laimis Žmuida – sodininkas mėgėjas, gamtinės žemdirbystės teorijos kūrėjas ir praktikas. Vyras pasakojo, kad augdamas mieste neturėjo nei daržo, nei kolektyvinio sodo, nei kaimo. Viską pradėjęs nuo nulio, dabar jis užsiaugina beveik visą... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Vasario mėn. 28 d. 14:00
Gamta taip jau sutvarkė, kad gražios gėlės neatsparios jas keičiantiems ir užkratą platinantiems mikroorganizmams, skelbia JAV žurnalas „Discover magazine“. Kai kurios gėlės, kuriomis žavimės saulėtomis pavasario dienomis, pražysta vien... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 28 d. 07:00
Žiema, atrodo, traukiasi, tad pats laikas pradėti kasti pirmąją pavasario daržovę – topinambus. Šis augalas, vadinamas žieminėmis arba diabetikų bulvėmis, veši ne vienos sodybos daržo ar sodo pakraščiuose. Tačiau dažnas sodininkas neįvertina... »
Flickr.com nuotr.
2015 Vasario mėn. 25 d. 08:49
Kokia didelė orchidėjų įvairovė – kas jas visas besuskaičiuos ir beįvardys! Viena orchidėjų šeimos gėlė gali pasigirti tikrai gražiu vardu, kurį turi ir kai kurios Lietuvos moterys. Ji vadinama orchidėja ‘Vanda ’ .  »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 22 d. 14:00
Židinio bute nori ir daugiabučio namo gyventojai. Tačiau ne visur yra galimybių jį įrengti, o jei yra, reikia paisyti statybos procesą reguliuojančių taisyklių. »
„Shutterstock“ nuotr.
2015 Vasario mėn. 22 d. 08:00
Sėklomis prekiaujama ir maisto, ir specializuotose parduotuvėse, ir turguje. Kaip atspėti, kurioje pakuotėje sėklos yra tikrai kokybiškos, o kurioje – bevertės? Deja, kartais būna ir taip: pasėjus kelis pakelius gėlių sėklų, sudygsta vos vienas... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Benjaminas, Gina, Gvidas, Kornelija

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kur švęsite šv. Velykas?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-03-31
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
0.9221 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow down
1.3646 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
47.98   bar.
Dujos
Arrow down
2.637   MMBTU
Auksas
Arrow down
1181.9   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

– Pakalbėk ruskai, Dirvele, Jei dar moki bent žodelį. Na, nejaugi pamiršai? Nekalbi ir nerašai.
Šitaip Kempė klausinėjo, Ir po sodžių maklinėjo: – Ar dar rusiškai meni? Kaip kalbėdavom jauni?
Kempė Onei įkyrėjo: – Eik greičiau iš kur atėjęs! Kaip lakišius prikibai. Šitaip daro tik šnipai.
Kempė žagt – ir tuoj nutilo, Susiėmęs galvą žilą. – One, neskandink! Tyliu... Lietuvą aš vėl myliu...