Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
2015 Balandžio mėn. 18 d. 07:00
Baigiantis pavasariui, kai šiltnamiuose jau žaliuoja pasodinti pomidorai ir dygsta kiti sodinukų daigai, didelę grėsmę kelia vis pasitaikančios šalnos. Po jų – nors verk. Gaila pasidaro įdėto triūso, o jei daigai pirkti, – ir pinigų. »
2015 Balandžio mėn. 18 d. 06:00
Dauguma nesusimąsto, kad augalai yra gyvi ir jautrūs organizmai. Jie gali įvertinti aplinką, nuspręsti kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, būti sumanūs ar net „protingi“. Pasak biologų, augalų sumanumas (angl. intelligence) suvokiamas... »
2015 Balandžio mėn. 18 d. 06:00
Pavasaris Ringauduose įsikūrusiems gėlininkams Silvijai ir Vytautui Lisauskams prasideda po Naujųjų metų. Jau sovietmečiu jie augino šiltnamių augalus. Šio verslo neatsisakė ir tada, kai iš Lenkijos ir Olandijos į mūsų šalį plūstelėjo... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 12 d. 16:00
Kai pagaliau išsvajotas šuniukas ar murkiantis kačiukas yra namuose ar tik  pakeliui į juos, metas augintiniui p aruošti saugią ir malonią aplinką, kur jis augs, žais, ės ir miegos. Mažų mažiausia, ką gali padaryti atsakingi šeimininkai... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 12 d. 12:00
Saldžioji lipija, verbenkrūmis ar straubė... Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Kol kalbininkai ir botanikai ginčijasi, atsiranda vis daugiau norinčiųjų auginti augalą, galintį pakeisti cukrų. »
Rimanto Dovydėno piešinys
2015 Balandžio mėn. 12 d. 07:00
Metų metus kenčiau savo sklype kurmius. Nuodyti ar kitaip naikinti ranka nekilo. Baidėme ultragarsu, į kurmiarausius kišome žuvį, į išraustus žemės paviršiuje jų tunelius – plaukus, tačiau niekas negelbėjo. »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 11 d. 16:00
Vargu ar laiškas adresu „Močiutei į kaimą“ pasiektų adresatą. Namo adreso lentelės būtinos, jo gyventojus būtų lengva rasti. Jos gali būti įvairių formų ir spalvų. Pasak „Reklamika.lt“ vadovo Artūro Šmatovo, lentelių gamyba ypatinga... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 11 d. 12:00
„Vis nesiseka užsiauginti petražolių. Norėčiau daugiau sužinoti apie šiuos vertingus prieskonius“, – prašo Aldona. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Balandžio mėn. 11 d. 07:00
Dauguma nesusimąsto, kad augalai yra gyvi ir jautrūs organizmai. Jie gali įvertinti aplinką, nuspręsti kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, būti sumanūs ar net „protingi“. „protingi“. »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 11 d. 07:00
Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, gyvenantis Nerijus Kriaučiūnas gerai žinomas sveikos duonos valgytojams sostinėje, Kaune ir Ukmergėje. Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Nerijus su žmona Ugne kepa... »
Gediminas Dikčius (nuotr.asmeninio albumo)
2015 Balandžio mėn. 5 d. 06:00
Dažnai sodininkams obelys nepašykšti obuolių. Kai kuriuose soduose nuo vaisių naštos ne tik linksta, bet ir lūžta obelų šakos. Pasak specialistų, taip atsitinka dėl vaismedžių augintojų neišmanymo. Vaismedžių augintojai teigė, kad ir neprižiūrimame... »
(nuotr. J. Žurauskienės)
2015 Balandžio mėn. 5 d. 06:00
Pastaruoju metu žmonės vis daugiau dėmesio skiria gyvenamosios aplinkos tvarkymui ir nori, kad jų sklypas būtų išskirtinis. Todėl daugelis žmonių naujų idėjų – nuo dekoratyvinės pašto dėžutės iki originalios pavėsinės – ieškojo... »
(Fotodiena.lt)
2015 Balandžio mėn. 4 d. 10:00
Daugelis augalų auginami iš daigų. Tarp jų – ir mūsų plačiai vartojamos daržovės: salierai, kartais agurkai, arbūzai, melionai, patisonai, aguročiai, moliūgai, baklažanai, paprikos, pomidorai, griežčiai ir net kopūstai. Itin svarbu persodinant... »
2015 Balandžio mėn. 4 d. 09:00
Bulvės daugeliui žmonių yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. Gausios vitaminų (C, B, K, PP), krakmolo, baltymų, angliavandenių, geležies, jodo ir kitų... »
(Fotodiena.lt)
2015 Balandžio mėn. 4 d. 07:00
Šparagai yra puikus maistas ir vaistas, todėl ir augintojai, ir mokslininkai rekomenduoja jį įtraukti į mitybos racioną. Anot E.Grajauskienės, ši daržovė ypač naudinga dailiosios lyties atstovėms: „Augalas moterims – taip šveicarai vadina... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 30 d. 08:52
Jau dabar auginantiems medžius būtina padaryti du darbus: apgenėti šakas ir persodinti kai kuriuos medelius, pataria Vilniaus universiteto Botanikos sodo skyriaus vedėjas dendrologas Darius Ryliškis. Jo teigimu, lietuviai labai linkę medžius genėti... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 29 d. 14:00
Alpinariumas – tai žemės sklypas, kuriame auginami kalnų augalai. Tai nėra paprastas akmenų ir augalų derinys, o mažame plote atkurtas savitas kalnų peizažas su augalija, būdinga tik jam vienam. Alpinariumams puikiai tinka kiek atokesnė... »
Autorės nuotr.
2015 Kovo mėn. 29 d. 07:00
Auštant pavasariui daugelis skuba į turgus, muges ar tiesiog medelynus, juk taip norisi atsinaujinti, o ir vienas kitas augalėlis po žiemos kartais būna nunykęs, reikia atsodinti. Tačiau be rimtų sodininkų patarimų, vargu ar pavyks tinkamai... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 28 d. 14:00
Kiekvienas sklypo savininkas nori, kad jo sklypas išsiskirtų iš kitų, būtų pats gražiausias ir spalvingiausias. Tai įmanoma padaryti, vadovaujantis keliomis taisyklėmis. Tad pasikalbėkime apie tai, kaip apželdinti sklypą. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 28 d. 14:00
Kiekvienais metais obelaičių ar kriaušaičių augintojai patiria įvairių problemų, dažniausia iš jų – kaip išgydyti vieną ar kitą ligą, kuri užpuolė medelį. Bet geriausia iš anksto pasirūpinti apsauga nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 15:12
Laikui bėgant, lietuvių skonis, renkantis baldus, tobulėja ir artėja prie europinio, daugiau skandinaviško skonio, sako baldų ir interjero dizaineris Nauris Kalinauskas. Todėl, pasak jo, gerėja lietuviškų baldų dizaino pasiūla. pasiūla. »
Flickr.com nuotr.
2015 Kovo mėn. 22 d. 14:00
Melsvių gentį sudaro 23–45 rūšys, tikslus skaičius, deja, nežinomas, nes sunku atskirti panašias rūšis. Tai į lelijas panašūs daugiamečiai žoliniai lapiniai augalai, kilę iš Šiaurės Rytų Azijos. Jie auga iš šakniastiebių arba stolonų... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 22 d. 07:00
Prieš penkerius metus Dariaus Požersko sodyboje, skirtoje poilsiui, įvyko teigiamų pokyčių. Čia buvo pradėti perinti putpeliukai. Dabar inkubatoriuje pasaulio šviesą išvysta viščiukai, kalakučiukai, žąsiukai, ančiukai, fazaniukai ir kiti... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 21 d. 07:00
Dirvožemiui gerinti ir augalams stiprinti nebūtina naudoti brangių cheminių trąšų. Tam puikiai pasitarnauja medžio pelenai. Beje, juos galima panaudoti kovai su kenkėjais ir ligomis. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 20 d. 07:20
Lietuviai šiuo metu valgo 30 proc. mažiau daržovių, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Vis dėlto sėklų pardavėjai pastebi, kad kovo ir balandžio mėnesiais įsigyti sėklų atskuba vis daugiau jaunų šeimų. Daržovių auginimui nebūtina... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aistė, Eirimas, Laisvūnas, Leontina, Simona

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ką manote apie pavasario orus?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-04-19
Valiutos_usd
USD     0.9336 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.391 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
57.73   bar.
Dujos
Arrow down
2.641   MMBTU
Auksas
Arrow up
1203.3   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

– Kas nedirba – tas neklysta, – Raulas tvirtinti išdrįsta. – Jų net reitingai aukšti – Lyg mėnulis pilnaty.
– Reitingus už darbus kelia, – Prieštarauja jam Dirvelė. – Žmogų puošia jo darbai. Visa kita – nelabai.
– Reitingai labiausiai kyla Tų, kurie prie „lovio“ šyla. – Raulas puola. – Prie kalbų, Aišku, reikia pinigų.
Onei irgi baisiai knieti Savo išmintį išlieti: – Raulai, tu tikrai teisus, Nors ir stebini visus.