Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 08:00
Daugelis žmonių gamtinės žemdirbystės griebiasi ne tik norėdami užsiauginti sveiko derliaus, bet ir tausodami jėgas. Netoli Musninkų, Lapelių kaime (Širvintų r.), įsikūrusios Eimutės Lučiūnienės užaugintas daržoves, laukines žoles... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 07:00
Dažniausiai vidinis pirties patalpos apšiltinimas atliekamas įrenginėjant pirtį. Taip yra paprasčiau, nes sienoms iškalti, gultams tvirtinti reikia karkaso, kuris daromas iš medinių statramsčių. Pirčių sienoms šiltinti patarčiau naudoti... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 07:00
Žalioji trąša laikoma lengvų žemių trąša, tačiau ekologiniuose ūkiuose ir ten, kur nenaudojamos mineralinės trąšos, ji gali būti auginama visuose dirvožemiuose. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Invaziniais augalais laikomos robinijos Lietuvoje dažnai vadinamos akacijomis. Pastarosios – šiltųjų kraštų augalai, negalintys augti mūsų krašte. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Retas gyvūnas taip prieštaringai vertinamas kaip žaltys. Panaršius internete, galima sužinoti, kad geltonskruostis žaltys panašus į paprastąją angį. Nesunku nuspėti, kad būtent dėl šio panašumo dauguma bijo, o kai kurie ir nekenčia žalčių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 11:00
Dažnas nori, kad jo veja atrodytų ne prasčiau nei prie anglų ar olandų namų. Tačiau šiltesnėse šalyse puikiai augančios žolės Lietuvoje dažniausiai atrodo prasčiau. Todėl veja pasėta iš pirktų užsienyje sėklų ar įsigyta iš bendrovių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 07:00
„Sode įsiveisė garšvos, kaulpienės, kitos daugiametės piktžolės. Iš pradžių bandėmė jas ravėti. Tačiau įsitikinome, kad pastangos bevaisės. Patarkite, ką daryti – kaip išnaikinti piktžoles. Chemikalų nenorėtume naudoti. Girdėjome... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 07:00
Gamtosaugininkų pastangos pažaboti invazinių rūšių plitimą tėra Sizifo darbas, kol šių augalų sėklos puikuojasi tikrose ir virtualiose prekybos tinklų lentynose, o apie jų grėsmę nenutuokiantys pirkėjai šiais invaziniais augalais puošia... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 11:00
Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei. žemdirbystei. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 11:00
Gegužės pradžia – palankiausias laikas įsirengti ar atnaujinti veją. Tai galima daryti visą vasarą, žolių vegetacijos metu. Tačiau specialistai ragina rinktis geriausią laiką, kai dirva pakankamai drėgna. Bendrovės „Dotnuvos projektai“... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 07:00
Gurmanai karpį laiko prasta, varguolių žuvimi. Tačiau ši, iš laukinio sazano kilusi, sukultūrinta žuvis Lietuvoje labai mėgstama. Vieni ją augina komercinei žvejybai, kiti – savo šeimos stalui paįvairinti. Karpio mėsa naudota maistui jau 1000... »
2015 Gegužės mėn. 6 d. 12:58
Tulpės – tai lelijinių šeimos daugiamečiai svogūniniai augalai. Kultūrinės sodo tulpės yra kilusios iš laukinių, kurių yra ne mažiau nei dešimt tūkstančių. Auginti lauke labiau tinka būtent tas veisles, kurios kilusios iš laukinių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 3 d. 10:00
„Norėčiau auginti žilakrūmį, tačiau girdėjau, kad šis augalas žiemą pašąla. Gal yra šalčiams atsparių jo veislių?“ – klausia Valdonė. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 3 d. 07:00
Gegužė – tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodinama ir sėjama laikantis kelių fenologinių terminų. terminų. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 3 d. 07:00
Ieškant augalų teko lankytis ne viename medelyne, augalais prekiaujančių parduotuvių pardavino aikštelėse. Dauguma sodmenų parduodama vazonuose. Pastebėjau, kad kartais vazonas būna mažas, o augalas – gana didelis. Nusipirkęs ir ištraukęs... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 2 d. 10:00
„Įsikūrėme sodyboje. Norėtume užsiauginti vištų, kad galėtume valgyti savus kiaušinius. Juk jų nėra ko lyginti su pirktais parduotuvėje. Gal galėtumėtė patarti, kur ir kokias pirkti vištaites, kad kiaušinius pradėtų dėti kuo greičiau?... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 2 d. 07:00
Gyvenimas nuosavame name teikia daug privalumų, tačiau naujakuriai ne visada būna patenkinti namo vidaus išplanavimu, interjeru. Kaune įsikūrusios UAB „Statybų studijos“ architektas ir dizaineris Dainius Ivanauskas norintiesiems išvengti erdvių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 2 d. 07:00
Ilgai laukta šiluma pagaliau pažadino visus augalus. Dabar jie skubės žydėti, augti ir derėti. Nuo žiedo ant žiedo skraidančios bitės, kamanės primena apie tai, kad kuo daugiau jos aplankys žiedų, tuo gausesniu derliumi džiaugsimės. Tačiau... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 26 d. 07:00
Balandūnes vadinti daržo naujove būtų neteisinga, nes jos – vienas seniausių augalų. Tiesa, buvo kiek primirštos, o daržo paveldą gaivinti nusprendę mūsų laikų selekcininkai gerokai padirbėjo, ir tai, kas pamiršta, tapo nauja. »
Autorės nuotr.
2015 Balandžio mėn. 26 d. 07:00
Prieš penkiolika metų Bronė ir Juozas Zarembos dar tik kūrė savo ateities planus – užsiimti sodininkyste. Dabar į šią veiklą sėkmingai įsitraukė ir vyresnioji dukra Giedrė. Ukmergės rajone gyvenanti B.Zarembienė teigė, kad ūkyje dirbti... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 25 d. 12:00
Kiaunės – maži, bet daug žalos pridarantys žvėrėliai. Klysta manantieji, kad jos bijo žmonių. Akmeninės kiaunės apsigyvena ne tik kaimuose, jos vis dažniau užklysta ir į miestus ar priemiesčius. »
Organizatorių nuotr.
2015 Balandžio mėn. 25 d. 12:00
Terasa namuose ne mažiau svarbi nei svetainė. Vasarą joje praleidžiame daug laiko. Tad ir lauko baldai neturėtų būti atsitiktiniai, o kuriantys vientisumą su namo interjeru, eksterjeru, harmoniją su aplinka. »
2015 Balandžio mėn. 22 d. 09:32
Jei auginate šį fikusą, turbūt jau žinote, kad tai – ne pyragai. ‘Benjamino’ kartais galima ir lengvai nekęsti: mat jis gana dažnai numeta lapus, tada lieka „džiaugtis“ vien plikomis šakelėmis. »
2015 Balandžio mėn. 19 d. 06:00
Kas dešimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) statybos valstybinės priežiūros pareigūnų pernai surašytas savavališkos statybos aktas – dėl įvairių užtvarų. Tai – nesilaikant... »
2015 Balandžio mėn. 19 d. 06:00
Visi džiaugiamės, kai parkuose, miškuose ir kiemuose aidi paukščių trelės, kai jų giesmės žadina sodybose anksti ryte. Tačiau ne visada suimąstome, kad sparnuočius gali pražudyti žmonių aplaidumas. Išperėti ir tik pradėję mokytis skraidyti... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aldona, Eimantas, Elena, Julė, Julija, Rita

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar pasitikite Lietuvos tarnybų gebėjimu vykdyti gelbėjimo operacijas?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-05-22
Valiutos_usd
USD  
Arrow down
0.8982 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
1.4086 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
60.54   bar.
Dujos
Arrow up
3.001   MMBTU
Auksas
Arrow up
1206.7   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Pasidairęs po Eladą, Grįžta į gimtinę Tadas: Jam ten buvo nejauku Nuo patyčių ir juokų.
– Kas tave, Taduk, užgavo? – Klausia Onė draugą savo. – Pasityčiot užgauliai Moka turčiai ir kvailiai.
– Man, Onute, vienas graikas Sako: „Jums streikuoti laikas, Nes jūsiškės pensijytės – Lyg akvariumo žuvytės.“
Ir Anupras rodo protą: – Gal pasiųskime jam notą, Kad nekurtų jis patyčių Iš lietuvių pensijyčių.