Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Ateina metas sodinti vynuoges

2009 Gegužės mėn. 11 d. 08:56

Ateina metas sodinti vynuoges

Šiltoje vietoje pasodintas ir tinkamai formuojamas augalas pirmuosius žiedynus sukrauna jau antraisiais trečiaisiais metais.

Šiltoje vietoje pasodintas ir tinkamai formuojamas augalas pirmuosius žiedynus sukrauna jau antraisiais trečiaisiais metais. http://english.eastday.com nuotr.

Pradėjus nokti vynuogėms prie namų, į pirktines uogas žiūrėti nebenorėtume. Vynuoges auginu daugiau kaip pusę amžiaus ir tikiu, kad Lietuvoje jos gali būti auginamos kaip pomidorai, tik reikia perprasti jų auginimo technologiją.

Prie pietinės sienos arba šiltnamyje

Juk ir pomidorai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sodinami retoje sodyboje. Vynuogių uogos yra vienos vertingiausių – sukaupia apie 20 proc. gliukozės ir fruktozės pavidalo cuk rų, turtingos vitaminų, antioksidantų. Derlius sunoksta rudenį, kai kitų uogų jau nebėra. Vertingos ne tik pačios uogos, bet ir odelė, sėklos. Pietuose maistui plačiai naudojami ir lapai – sriuboms, kepamai ar troškinamai mėsai, žuviai, raugiamiems agurkams įvynioti.
Mūsų klimatas šiems augalams per vėsus. Esant vėsiau kaip 10 laipsnių, vynuogės nevegetuoja. Geram augimui reikia 20, idealiam – 25– 30 laipsnių šilumos. Kai vėsiau kaip 15 laipsnių, vynuogės neapsidulkina. Šaknys jautrios šalčiui – nušąla esant 5–6 laipsniams šalčio. Išvesta veislių, kurių stiebai atlaiko net 40 laipsnių šaltį. Tačiau pavasarį išsprogusius ūgelius (visų veislių) pakanda jau 1–2 laipsnių šalnos. Štai kodėl vynuoges patartina sodinti tik pietinėje namo pusėje arba plėveliniuose šiltnamiuose, o šalčiui neatsparias veisles – žiemai dengti (šiltnamyje pridengti dirvos paviršių, kad žemė mažiau įšaltų).
Nusprendus vynuogėms įrengti dvišlaitį šiltnamį, jį geriausia orientuoti iš pietų į šiaurę ir daryti 2 m aukščio, stogą – su 33 laipsnių nuolydžiu. Svarbu numatyti gerą vėdinimą (35 laipsnių karštis augalams jau žalingas). Ekstra atvejais, kai vynuogės pavasarį išsprogsta ir atšąla orai, praverčia avarinis šildymas („buržuika“) – paprastai jo prireikia dvi tris naktis.

Praėjus šalnų pavojui

Geriausia dirva vynuogėms yra vidutinio sunkumo priesmėlis, priemolis. Laistomos (geriau – su ištirpytomis trąšomis) vynuogės gerai auga ir smėlingoje dirvoje. Blogiau – molyje, ypač sunkiame. Blogai sumedėja, žiemą labiau nukenčia.
Pietuose vynuogės šaknis leidžia iki 10 m, o pas mus – 1,5–2 m, pagrindinė šaknų masė – 20–30 cm gylyje. Ten, kur gruntinis vanduo aukščiau kaip 1–1,5 m, vynuoges reikėtų sodinti ant supiltų žemės kaupų. Vynuoges geriausia sodinti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai praeina šalnų pavojus, naktys būna šiltesnės. Anksčiau pasodinti pradėję sprogti sodinukai dėl šalto oro skursta, rudenį atrodo prasčiau negu pasodinti keliomis savaitėmis vėliau.
Pavasarį sodinama iš vazonėlių arba plėvelinių maišelių, per kuriuos gerai matyti šaknys. Laiku pasodinus augalą su gerai išsivysčiusia šaknų sistema, galima būti ramiam, kad bent 10–15 cm stiebo dalis iki rudens sumedės. Nesumedėję augalai žiemą žūsta.
Sodinama į duobutes (apie 60 cm gylio ir tokio pat pločio). Į jas supilama dalis viršutinio dirvos sluoksnio ir dalis geresnės žemės iš tarpueilio. Labai tinka ir kompostinė žemė. Augalai sodinami 20–30 cm gylyje – iki naujai pradėjusio augti stiebelio (pirmojo pumpuro). Ant viršaus galima uždėti mėšlo – apsaugos nuo piktžolių, neleis išgaruoti drėgmei, dirva bus puresnė. Lietus tirpdys maisto medžiagas, ir jos pasieks šaknis. Tarp augalų paliekami 1,5–2 m atstumai, nuo sienos – 50–70 cm. Pasodinus įsmeigiamas kuoliukas, kad virš žemės kyšotų ne mažiau kaip 1,5 m. Prie jo pririšamas augantis ūgelis. Rugpjūčio pradžioje augalui prignybiama viršūnė, kad toliau neaugtų, spėtų sumedėti.

Negenėsi – uogomis nesidžiaugsi

Vynuogės pradeda derėti antraisiais trečiaisiais metais po pasodinimo. Sulig kiekvienais metais derlius didėja. Kai kurie suaugę krūmai duoda 30 kg, dažniausiai – 10 kg uogų. Šiltnamyje nokstančios uogos būna saldesnės, nes gauna daugiau šilumos.
Norint skinti skanias uogas, vynuoges reikia tinkamai formuoti. Kaip ir pomidorams, vynuogėms iš lapų pažastų auga ūgliai, vadinami posūniais. Jie prignybiami virš antrojo lapo. Procedūra kartojama, kiekvienu prignybimu paliekant vieną naujai priaugusį lapą. Prignybiamo posūnio lapai maitina pažastyje esantį pumpurą, ir jis tampa žiediniu. Kitais metais iš jo išauga žiedynas, užsimezga uogų kekės. Neprignybus ūgelis liks be žiedyno, uogų nebus. Be to, patrumpinant greičiau sunoksta uogos.
Lapams nukritus (spalio pabaigoje), vynuogės nugenimos – naujai išaugusios šakutės arba stiebeliai patrumpinami. Nelygu ūgelio stiprumas, paliekami 4–6 pumpurai. Žiemai augalai pridengiami.
Vynuogės – vijokliniai augalai, todėl joms reikalingos atramos. Ant įkaltų baslių pritvirtinamos keturios vielos: 40 cm virš žemės ir toliau – kas 40 cm. Stiebai pavasarį pakeliami ir rišami horizontaliai. Vėliau iš pernykščių stiebų išaugantys ūgliai rišami vertikaliai.
Kai vynuogė išaugina 9–10 lapų (gegužės pabaigoje ar birželį), viršūnė nugnybiama, virš žiedyno paliekant 8–9 lapus. Vėliau ūgliai ir stiebų viršūnės trumpinami virš antrojo lapo. Kad vynuogės derėtų kasmet ir spėtų pasiruošti žiemai, kekių skaičių reikia reguliuoti. Ant kiekvieno stiebo paliekama tik po vieną (apatinę) kekę.

Kiti priežiūros ypatumai
Lietuvoje geriausia sodinti ankstyvųjų veislių vynuoges. Jų pasirinkimas – gausus. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Lietuvoje geriausia sodinti ankstyvųjų veislių vynuoges. Jų pasirinkimas – gausus. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Vynuogės tręšiamos kaip kiti daržo augalai ir tomis pačiomis trąšomis. Labai tinka kompleksinės trąšos. Kad augalas spėtų sumedėti, azotinėmis trąšomis baigiama tręšti birželio pabaigoje– liepos pradžioje. Skatinant augalo brendimą, sumedėjimą, fosforo bei kalio trąšomis galima tręšti ir rugpjūtį (20 g/10 l vandens). Rudeniop labai naudinga patręšti per lapus medžio pelenais. 2 kg pelenų užpilami kibiru (10 l) verdančio vandens, pamaišoma ir paliekama. Purškiama, kai ataušta. Šiame tirpale yra visų augalui reikalingų maisto medžiagų (išskyrus azotą) ir optimalios sudėties. Patręštos vynuogės greičiau sumedėja, uogos būna saldesnės, anksčiau prinoksta. Augalai turi būti apravėti, o per sausras – palieti (15 l/kv. m). Uogoms pradėjus nokti, šiltnamyje vynuogės nustojamos laistyti, o lauke po augalais pravartu patiesti polietileno plėvelę, kad prie šaknų patektų mažiau drėgmės. Mat dėl drėgmės pertekliaus kai kurių veislių uogos ('Viktorija', 'Krasa severa') sutrūkinėja, dėl to pradeda pūti.

Kas apninka vynuoges

Daugiausia žalos derliui padaro vapsvos (yra vynuogių veislių, kurių vapsvos neįkanda, pvz., 'Vostorg', 'Kantamirovskij'). Jas geriausia pradėti naikinti, kol vynuogės nesunokusios. Man patogiausias ir paprasčiausias vapsvų naikinimo būdas: padedu lentą, išteptą surūgusia uogiene ar pasaldinta gira, o kai susirenka šimtas ar daugiau vapsvų, užvožiu kita lenta. Nuvalęs vėl paruošiu vapsvoms stalą, o po poros valandų – sutraiškau. Per savaitę gerokai apnaikinu!
Kai kurių veislių vynuogės (pvz., 'Krasa severa') linkusios sirgti netikrąja miltlige. Rudeniop, prieš nokstant, tokius augalus reikia nupurkšti tais pačiais preparatais kaip bulves nuo fitoftoros (veiklioji medžiaga mankocebas). Pasireiškus tikrajai milt ligei, galima naudoti akaricidus arba padulkinti siera. Sieros garai naikina ne tik miltligės pradus, bet ir erkes (jų kartais būna šiltnamyje). Tikrajai miltligei neatspari labai ankstyva gera veislė 'Aliošenkin'.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
2015 Birželio mėn. 14 d. 13:10
Ką dar galima sodinti darže birželį, kokius darbus šį mėnesį svarbu padaryti? – tokį klausimą uždavėme Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktoriui doc. dr. Evaldui Klimui. »
2015 Birželio mėn. 13 d. 06:00
Nors Raseinių rajone Paliepių seniūnijos ribose šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda esančios kavinės „Isada“ pagrindinės veiklos kryptys yra maitinimas, pobūvių organizavimas, nakvynės paslaugos, jos savininkai Irena ir Valdas Pociai... »
2015 Birželio mėn. 7 d. 13:20
Prasidėjęs lauko darbų sezonas skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, bet ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliąsias virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tinkamiausias būdas – kompostavimas, nes jis nereikalauja papildomų išlaidų... »
2015 Birželio mėn. 7 d. 13:15
Neretai sakoma, jei nori bičiuliui ar giminaičiui suteikti papildomą galvos skausmą, padovanok jam šilauogės sodinuką. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Ar tikrai šilauogės įkurdinimas sukelia tiek rūpesčių, kad geriau tokiomis dovanomis... »
2015 Birželio mėn. 6 d. 13:20
Gamtoje sužaliavę augalai vilioja dailiais lapais ar gražiais kvepiančiais žiedais. Dažnai kyla noras nusiskinti pražydusį gėlės ar augalo žiedą. Tačiau būtina žinoti, kad mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi... »
2015 Birželio mėn. 6 d. 13:15
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas ir vyriausioji ministerijos patarėja Vilma Karosienė susitiko su ūkio viceministru Mariumi Skarupsku. Susitikime aptartos galimybės pasitelkti inovacijas sprendžiant padangų perdirbimo klausimus. »
2015 Birželio mėn. 6 d. 06:15
Kiek naudingas augalų purškimas birželį ir kuriuos augalus dar verta purkšti? Į šį klausimą atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė. »
2015 Birželio mėn. 4 d. 12:43
Prasidėjęs lauko darbų sezonas, skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, tačiau ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliųjų virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tam tinkamiausias būdas – kompostavimas, kuris nereikalauja papildomų... »
2015 Birželio mėn. 1 d. 10:38
Jei neturite sodybos ar sodo, aromatinių augalų galite užsiauginti balkone ar ant palangės, tik rinkitės krūminės formos augalą, sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja... »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 13:49
Praėjusių metų rudenį draugai iš Baltarusijos padovanojo Fokino plokščiapjovę. Tada, regis, Lietuvoje ją turėjo labai nedaug kas. Gaila, tačiau baigiantis sezonui neturėjau progos įsitikinti šio įnagio nauda. O šį pavasarį jo nepaleidžiu... »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 13:30
Turintieji šiltnamius žino, kad juose augantiems augalams reikia ypatingo dėmesio. »
2015 Gegužės mėn. 30 d. 07:00
Invaziniais augalais laikomos robinijos Lietuvoje dažnai vadinamos akacijomis. Pastarosios – šiltųjų kraštų augalai, negalintys augti mūsų krašte. »
Tinkamai prižiūrimos šilauogės gausiai žydi ir gerai dera. Nijolės Baronienės nuotrauka.
2015 Gegužės mėn. 24 d. 11:00
Svajojantieji apie augalus, kuriems reikėtų nedaug priežiūros, turėtų rinktis šilauoges. Nors, pasak UAB „Jūsų sodui“ vadovo Petro Basalyko, sodo šilauogėms reikia sudaryti išskirtines sąlygas. Svarbiausia – puri, šilta, neįmirkusi... »
Valentinos ir Romo Savickų laikomiems gyvuliams netrūksta dėmesio. Petro Malūko nuotr.
2015 Gegužės mėn. 24 d. 09:00
Vis daugiau ir daugiau tuščių vienkiemių... Senoji karta išmiršta, jų namuose įsikuria vasarotojai. Tik vienas kitas išdrįsta antram gyvenimui prikelti sodybas, kuriose mūkė karvės, gageno žąsys. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 08:00
Daugelis žmonių gamtinės žemdirbystės griebiasi ne tik norėdami užsiauginti sveiko derliaus, bet ir tausodami jėgas. Netoli Musninkų, Lapelių kaime (Širvintų r.), įsikūrusios Eimutės Lučiūnienės užaugintas daržoves, laukines žoles... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 07:00
Dažniausiai vidinis pirties patalpos apšiltinimas atliekamas įrenginėjant pirtį. Taip yra paprasčiau, nes sienoms iškalti, gultams tvirtinti reikia karkaso, kuris daromas iš medinių statramsčių. Pirčių sienoms šiltinti patarčiau naudoti... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 17 d. 07:00
Žalioji trąša laikoma lengvų žemių trąša, tačiau ekologiniuose ūkiuose ir ten, kur nenaudojamos mineralinės trąšos, ji gali būti auginama visuose dirvožemiuose. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Invaziniais augalais laikomos robinijos Lietuvoje dažnai vadinamos akacijomis. Pastarosios – šiltųjų kraštų augalai, negalintys augti mūsų krašte. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Retas gyvūnas taip prieštaringai vertinamas kaip žaltys. Panaršius internete, galima sužinoti, kad geltonskruostis žaltys panašus į paprastąją angį. Nesunku nuspėti, kad būtent dėl šio panašumo dauguma bijo, o kai kurie ir nekenčia žalčių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 11:00
Dažnas nori, kad jo veja atrodytų ne prasčiau nei prie anglų ar olandų namų. Tačiau šiltesnėse šalyse puikiai augančios žolės Lietuvoje dažniausiai atrodo prasčiau. Todėl veja pasėta iš pirktų užsienyje sėklų ar įsigyta iš bendrovių... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 07:00
„Sode įsiveisė garšvos, kaulpienės, kitos daugiametės piktžolės. Iš pradžių bandėmė jas ravėti. Tačiau įsitikinome, kad pastangos bevaisės. Patarkite, ką daryti – kaip išnaikinti piktžoles. Chemikalų nenorėtume naudoti. Girdėjome... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 10 d. 07:00
Gamtosaugininkų pastangos pažaboti invazinių rūšių plitimą tėra Sizifo darbas, kol šių augalų sėklos puikuojasi tikrose ir virtualiose prekybos tinklų lentynose, o apie jų grėsmę nenutuokiantys pirkėjai šiais invaziniais augalais puošia... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 11:00
Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei. žemdirbystei. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 11:00
Gegužės pradžia – palankiausias laikas įsirengti ar atnaujinti veją. Tai galima daryti visą vasarą, žolių vegetacijos metu. Tačiau specialistai ragina rinktis geriausią laiką, kai dirva pakankamai drėgna. Bendrovės „Dotnuvos projektai“... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 9 d. 07:00
Gurmanai karpį laiko prasta, varguolių žuvimi. Tačiau ši, iš laukinio sazano kilusi, sukultūrinta žuvis Lietuvoje labai mėgstama. Vieni ją augina komercinei žvejybai, kiti – savo šeimos stalui paįvairinti. Karpio mėsa naudota maistui jau 1000... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Berta, Elzbieta, Gedgailas, Gedgailė, Malvina, Skalvis, Teodoras, Ulrika

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar reikia įteisinti gėjų partnerystę?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-07-04
Valiutos_usd
USD     0.8903 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3763 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
55.52   bar.
Dujos
Arrow down
2.77   MMBTU
Auksas
Arrow up
1167.8   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Sodžiaus ūkininką Miką Vėl depresija apniko: Kur surast jam tokią paną, Kuri ūky nusimano?
Nėr tokios panos pasviety – Mikui pasikarti knieti. Kaip gyventi? Arti, sėti Ir vienam daržus ravėti?
Onė irgi modeliavo, Kaip padėt kaimynui savo. Bet galvoj jokios minties Dėl Mikučio ateities.
Ačiū Dievui, kad Dirvelė Turi galvą kaip seimelį: – Mikai, tau patart galiu Partnerystę su... Raulu.