Robertas tikina, kad, norint kopinėti sklidinus kibirus medaus, vien gerų bičių motinų neužtenka. Reikia mokėti ir bitininkauti.

Parenka geriausią

„Pamenu linksmą nutikimą. Kartą nusipirko pradedantis bitininkas iš manęs bičių motiną. Parvažiavo namo, atidžiai apžiūrėjo ją ir skambina man: „Motina tikriausiai sena, nes labai didelis jos pilvelis“, – linksmai pasakojo bitininkas. Vėliau tas bičiulis paskambino ir padėkojo, mat pamatė, kaip darbuojasi avilyje ta pernelyg stora ir neva sena bičių motina. R.Liachovičius pabrėžė, kad bičių motinas pirmiausia augina savo bitininkystės ūkiui. Kas lieka – parduoda, tačiau žmogui,  atvažiavusiam į Bitininkų gatvę Anavilio gyvenvietėje, visada parenka pačią geriausią iš turimų bičių motinų. „Sau galime pasilikti ir prastesnę, esame profesionalai“, – sakė pašnekovas.

Garantijos nėra

R.Liachovičius veislines Bakfasto rasės bites perka iš Vokietijos bičių motinų augintojo Andreaso Petero. Ten, pasak jo, jos auginamos laikantis griežtų reikalavimų, pateikiami dokumentai, liudijantys bičių motinų kokybę. „A.Petero auginamos bitės apvaisinamos grynaveislių tranų pas bitininką Tomą Rupelį, gyvenantį saloje. Lietuvoje nėra tokių vietų, kur galima būtų garantuoti, kad bičių motinos nepasieks nežinia kokie ir nežinia iš kur atskridę tranai. Jie pajunta motiną būdami net už 7 kilometrų“, – aiškino bitininkas. Pasak jo, net jei arti nėra kitų bitynų, motina susiporuoja virš miškų, nėra garantijos, kad jos palydoje neatsiras tranų, kurių nepageidauja bitininkas.

Bičių motinos kainuoja gana brangiai. Naujus namus jos pasiekia  greitai ir saugiai, tačiau joms tenka aklimatizuotis.  Robertas dažniausiai perka ne vieną, o tris  keturias grynaveisles Bakfasto motinas. Tačiau toli gražu ne visos pateisina jo lūkesčius.

Ramios ir darbščios

Kitas kelias – užsiimti selekcija savo bityne. Didžiausias privalumas tas, kad bitininkas žino, kaip motina dirba, kokios bitės – piktos ar ne, linkusios spiestis ar ne. Jos gimsta ir auga toje pačioje vietoje, tad nepatiria streso patekusios į naują aplinką. „Iš mūsų pačių bityno atrinktos bičių motinos būna labai geros. Ypač gerai pasisekė šiais metais. Bičių šeimos labai ramios, medaus prinešė kaip niekada daug – net pavasarinio.  Dauguma dejavo, kad neturi ko kopinėti, o mes turėjome pakankamai, – pasakojo bitininkas. –  Motinos rasės grynumas išsaugomas ją poruojant su tos pačios rasės tranais, todėl grynaveisles bičių motinas  perku iš patikimų užsienio augintojų. Mūsų pačių bityne išaugintos bičių motinos yra labai produktyvios, tačiau  jų dukros jau gali nebetikti.“ Bičių motinas  geriausia poruoti pavasarį, kai bitininkas priaugina  tinkamų tranų. Tada dar nebūna užaugę  tranai kitose bičių šeimose ir  taip išvengiama motinų išsigimimų.

Pritrūksta laiko

Paklaustas, ar nebijo iš Vokietijos atsivežti virusais apkrėstą motiną, R.Liachovičius atsakė kad jis pasitikintis vokiška kokybe. Juolab kad brangią ir gyvą prekę gauna kartu su dokumentais, kuriuose išsamiai nurodyta, kaip ir kur buvo auginama bičių motina, kokie tranai ją apvaisino.

Šiais metais bičių motinos Liachovičių ūkyje poravosi labai sėkmingai. „Visada žinau, kad jei kas nors nepasisekė, kaltos ne bitės, o aš pats. Dažniausiai pritrūksta laiko. Turime kelis šimtus bičių šeimų. Prasidėjus medunešiui kartais nespėdavau laiku izoliuoti bičių motinų. Pirmoji prasigraužusi motina sunaikina visas kitas. Dabar vos ne valandomis užsirašinėju, kada ką turiu daryti“, – pasakojo bitininkas.

Turi būti šilta ir drėgna

Itin atsakingas darbas, pasak jo, – perkelti lervutes. Jos būna visos vienodos, dedamos specialiu keltuku. Šiam darbui Robertas turi specialią patalpą, kurioje drėgna ir šilta, nes ką tik išsiritusios iš kiaušinėlių lervutės labai jautrios. „Anksčiau lervutes perkeldavau lauke prie avilio, tačiau ilgainiui įsitikinau, kad sulaukti dienos, be saulės ir vėjo nelengva“, – pasakojo bitininkas. Perkėlęs lervutę, rėmelį su motininiais lopšeliais įdeda į avilį. Robertas pastebėjo, kad bitės geriau dirba tada, kai šeimoje, kurioje auginamos bičių motinos, nėra dirbančios motinėlės. Tada bitės darbininkės rūpinasi tik motininiais lopšeliais.

Tinka laikraštis

R.Liachovičius išbandė lenkiškus, vokiškus nukleusus. Tačiau, pasak bitininko, patogiausia turėti vieno modelio nukleusus. Svarbu, kad užtektų bičių darbininkių. Į nukleusą Robertas deda samtį bičių. „Pirma motina prideda kiaušinėlių, išsirita jaunos bitutės. Tame pačiame nukleuse, papildydamas  maisto, užauginu tris bičių motinas“,– sakė bitininkas. Lopšelį į nukleusą jis įdeda prieš išsiritant motinai.

Išsirita bičių motinos per 11 dienų, susiporuoja – po devynių dienų. „Kaip greitai išsiritusi motina susiporuos, priklausys ir nuo oro. Aš ateinu po devynių dienų. Jei orai geri, bičių motinos jau būna apvaisintos. Tada jas reikia kuo greičiau perkelti į avilį, kad pradėtų dirbti“, – sakė Robertas. Prieš įkeliant naują šeimelę į avilį, korius reikia uždengti laikraščiu. Tuomet senos bičių motinos nereikia ieškoti.

Beprasmės kalbos

Kiekvieną vasarą R.Liachovičius užaugina daugiau nei 200 bičių motinų. Jei jas reikėtų pirkti, susidarytų solidi suma. Todėl nori nenori dauguma gyvenančiųjų iš bitininkystės augina bičių motinas. Daro jie tai itin atsakingai, nes gerai dirbanti bičių motina – aukso vertės. Kalbas apie tai, kad reikėtų kažkaip reglamentuoti bičių motinų auginimą, jis laiko beprasmiškomis. „Vieną kitą kartą nusipirkęs nekokybiškų bičių motinų, bitininkas pas tą augintoją nebegrįš. Kas iš to, jei jam bus parodyti dokumentai, liudijantys, kad augintojas turi sertifikatus ar dar kažkokius dokumentus. Žmogui reikia ne jų, o kokybiškos prekės, gerai dirbančios bičių motinos“, – sakė Robertas. Jam pritarė ir Stanislavas Liachovičius. Ilgametę patirtį turintis vyras pabrėžė, kad bičių motinų auginimas – kruopštus ir atsakingas darbas. Fiziškai jis lengvesnis, tačiau nuo neturinčiojo kantrybės, pareigos jausmo sėkmė dažniausiai nusigręžia. S.Liachovičius džiaugėsi, kad sūnus mokosi ne vien iš savo klaidų, bet semiasi patirties ir iš kitų patyrusių bitininkų.