Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 14:07
Vienai didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ leista eksportuoti „Džiugo“ sūrį į Braziliją. Pasak Veterinarijos tarnybos vadovo, tai yra unikalus atvejis, kai rinka atveriama konkrečiam produktui, o dėl visų... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 13:28
Žemės ūkio ministerijai pakeitus žvejybos kvotų taisykles, teismas nutraukė bendrovės „Banginis“ ir Konkurencijos tarybos ginčą dėl kvotų skyrimo. »
ŽŪM nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 13:21
Kaip modernizuoti kaimą? Kaip pritraukti jaunimą, kad kaimas augtų ir klestėtų? Atsakymų į šiuos ir panašius klausimus ieškojo Lietuvos kaimo parlamento atstovai susirinkę į antrąją sesiją. „Kad gautųsi ugnis, reikia kibirkšties. Pasaulį... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 12:17
Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkų nepasirašyti jokių dokumentų, kuriais reikalaujama skirti paramą pieno perdirbėjams. »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 12:02
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje kovo mėnesį, palyginti su 2014-ųjų kovu, sumažėjo 15,5 procentų. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus sumenko 7,5 proc., tuo tarpu gyvulininkystės produktų supirkimo kainos smuko... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 09:53
Šią savaitę Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute AKM diagnozė patvirtinta dviem šernams, rastiems Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos miške. »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 08:46
Žemės ūkio investicijų bendrovė „Agrowill Group“ teigia, kad Kryme gerai užderėjo žiemkenčiai, tačiau bijo, kad jei nepavyks suvaldyti graužikų antplūdžio, gali pražūti gana daug derliaus. „Verslo žinios“ rašo, kad kovai su pelėmis... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 08:31
Kasmet paskutinį balandžio šeštadienį visame pasaulyje minint veterinarijos dieną, prisimenama, kokia svarbi ši profesija. Ne veltui Pasaulinė veterinarijos gydytojų asociacija savo devizu pasirinko šūkį „Sveiki gyvūnai – sveiki žmonės“... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 24 d. 07:44
Daržas, kuriame visi dirba vienodai, o derlių dalijasi po lygiai, įrengtas Vilniaus Antakalnio mikrorajone. Norinčių prisidėti prie tokio daržo kūrimo vis daugėja, tvirtina daržo įkūrėjas miesto daržininkas Mindaugas Danys. Jo teigimu, derlių... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 23 d. 12:39
Valstybinės miškų urėdijos pernai uždirbo 10,889 mln. eurų grynojo pelno - 10,8 proc. mažiau nei 2013 metais, kai jis buvo 12,203 mln. eurų. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 23 d. 12:29
Ar pritaptų lietuviškas pienas Izraelyje? Ne tik apie pieno produktus, bet ir apie bendradarbiavimą žemės ūkio sektoriuje žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ketina kalbėti su Izraelio žemės ūkio ministru Jairu Šamiru. Tai tapo... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 23 d. 09:55
Artėjant vasarai, ūkininkams vis aktualesnis tampa klausimas dėl tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažniausiai pažeidimai nustatomi intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo... »
ŽŪM nuotr.
2015 Balandžio mėn. 23 d. 09:18
Viena iš priemonių kovoti su klimato kaita – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus. Šiemet Lietuvoje... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 23 d. 07:35
Eksportuotojai ūkininkams siūlo nerizikuoti ir gaudyti momentus, kai biržos susvyruoja ir grūdų kaina trumpam pakyla 10-15 eurų už toną. Tuo labiau kad žiemkenčiai, kurių pasėliai šiemet rekordiniai, peržiemojo puikiai ir gana didelė tikimybė... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Balandžio mėn. 23 d. 07:28
Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. »
Klaudijaus Driskiaus nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 14:05
Pieno ūkiuose didėjant karvių produktyvumui, daugėja ir virškinimo sistemos ligų. Pastebėta, kad šių metų pavasarį padažnėjo acidozės  (organizmo terpės parūgštėjimo) atvejų. Todėl specialistai pataria ją laiku diagnozuoti ir taikyti... »
Klaudijaus Driskiaus nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 13:34
Pastaruoju metu Lietuvoje prastėja dirvožemių būklė, ypač vakarinėje šalies dalyje, nes taikomos intensyvios trumpos sėjomainos, augalai dažnai atsėliuojami, o ekologiniuose ūkiuose tręšimas būna nesubalansuotas. Šiuose dirvožemiuose... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 12:12
Nors pasaulio ir ES pieno rinkoje kol kas optimistinėmis ateities prognozėmis nesišvaistoma, Lietuva stengiasi nenuleisti rankų – ji yra viena ES šalių, kurioje šiemet pieno gamyba išaugo 3 proc. VĮ „Pieno tyrimai“ surengtame Pieno tarybos... »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 10:43
Dauguma ūkininkų jau pasodino ankstyvąsias bulves. Augintojai neprognozuoja, kokios bus pirmųjų bulvių kainos, kadangi sandėliuose dar yra išlikę nemažai geros kokybės pernykščių. Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebrauskas pabrėžė... »
Klaudijaus Driskiaus nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 09:45
Bendrovė „Arvi cukrus“ su augintojais dar neatsiskaitė už supirktą praėjusių metų derlių. Todėl Vilkaviškio ir Marijampolės žemdirbiai dar nepradėjo cukrinių runkelių sėjos. Žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai... »
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 08:45
Jei ūkininkai norės gauti ES išmoką už žalinimą, jiems teks prisiminti kalambūrą: „Kas moka, tas ir muziką užsako.“ Naujasis ES paramos laikotarpis žemdirbiams pažėrė daug naujovių. Tik neįsigilinęs gali padaryti išvadą, kad nauji... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 07:34
Lietuvos pieno perdirbimo įmonės naujus horizontus mato už vandenyno - spėriai kylančius pardavimus JAV ir Japonijoje. Kaip rašo „Verslo žinios“, tai milžiniškos šalys, į kurias mūsiškiai grįžta arba ryžtingiau žengia sustiprėjus... »
VL nuotr.
2015 Balandžio mėn. 22 d. 07:23
Pernai ūkininkai įsitikino, kad kone priverstinai skatinami auginti žirniai ir pupos buvo pelningi. Ar pavyks juos pelningai parduoti ir šiemet, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES šių ankštinių kultūrų bus prisėta gerokai daugiau, prognozuoti... »
ŽŪM nuotr.
2015 Balandžio mėn. 21 d. 14:45
Siekiant atkurti Baltijos jūros žuvų išteklius, Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai susitarė dėl Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano. Jam kitą savaitę dar turės pritarti Europos Parlamentas. »
VMVT nuotr.
2015 Balandžio mėn. 21 d. 13:50
Tikrinant šalies vartotojams siūlomų vaisių ir daržovių saugą ir kokybę, dažniausiai į laboratorijas pristatomi Lietuvoje išaugintos produkcijos mėginiai. Mat jie patys populiariausi ir gausiausia pasiūla. Tačiau daug dėmesio skiriama ir įvežtiniams... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Morkus, Tolmantas, Žadmantas, Žadmantė

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kaip vertinate politikų pažadus didinti minimalią algą?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-04-25
Valiutos_usd
USD     0.9283 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3947 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
57.42   bar.
Dujos
Arrow up
2.572   MMBTU
Auksas
Arrow down
1179.9   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Nors pavasariai ankstyvi, Nebeaidi pempių „gyvi“. Ir padangių vyturėlis – Tarsi praeities šešėlis.
Vakar Onė matė gandrą, Tą, kur vis į pievas skrenda. Vyturėlį išperėtą Jis prarys tarsi kotletą.
Sraigėms irgi liūdna daros – Joms miesčionys skelbia karą: Susirinks, susipakuos Ir į užsienius parduos.
– Tu, Onut, nenusiminki, – Tai Dirvelė žmonai linki, – Pašiliuos paliks... Tikrai... Pensininkai ir gandrai.