Parsisiųskite

Vasario 28., šeštadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 15:07
Parengtas  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių projektas, kuriame numatyta, už kokią veiklą, kam ir kokio dydžio... »
Petro Malūko nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 15:02
Vis dažniau kalbama, kad žemės ūkyje nesaikingai naudojant trąšas ir pesticidus daroma žala žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai. Siekdama sumažinti daromą neigiamą poveikį, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina... »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 14:01
Ukmergės rajono gyventoja Aušrelė Urlik naudojasi laisvos valstybinės žemės plotu, kurį pageidauja įsigyti. Savos žemės neturinti moteris teiraujasi, ar galėtų šią žemę nusipirkti ir pradėti ūkininkauti. »
Flickr.com nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 13:54
Kiaulininkystės perspektyvos liūdnos. Rinkoje juntamas ekologiškos kiaulienos stygius. Apie tai, kaip pigiai išlaikyti gyvulius, kaip juos prižiūrėti ir maitinti, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesoriumi... »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 12:15
Pirmąsias paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones žadama priimti nuo balandžio 1 d. Nors programos priemonių įgyvendinimo taisyklės dar neparengtos, tačiau ūkininkai, bendrovės ir kooperatyvai... »
Autorės nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 12:03
Daugiau nei du dešimtmečius ūkininkaujančio Algimanto Stringio augalininkystės ūkyje jau sudėti tvirti pamatai. Dabar jame darbuojasi visa šeima: žmona, du sūnūs, marti ir anūkėlė. A.Stringis teigia, kad ūkininkauti nelengva, tačiau jis niekada... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 10:41
Lietuva galės pradėti jautienos eksportą į Bosniją ir Hercegoviną. Ši šalis nusprendė, kad lietuviška produkcija atitinka reikalavimus, pranešė Vyriausybė. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 09:13
Nors nuo šiol Lietuvos pieno įmonės pieno produktus galės vežti į Argentiną, pieno perdirbėjai šia žinia pernelyg nesidžiaugia. Pasak jų, ši Pietų Amerikos valstybės rinka juos menkai domina dėl savo konkurencingumo. »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 4 d. 07:42
Danijos kapitalo bendrovė „Idavang”, kurios fermoje praėjusių metų vasarą Ignalinos rajone buvo rastas afrikinio kiaulių maro židinys, jau nori atnaujinti kiaulių auginimą savo fermoje, tačiau kol kas leidimas nesuteiktas, rašo „Verslo... »
VL fotomontažas
2015 Kovo mėn. 4 d. 07:35
Žemės konsolidacija – tikras išbandymas kaimo bendruomenėms, nes dėl teisinio reglamentavimo trūkumų ji gali tapti nesibaigiančiu procesu. Apie 4,5 tūkst. Lietuvos žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių sutiko dalyvauti žemės... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 3 d. 13:54
Maroko delegacija šią savaitę tikrina Lietuvos jautienos perdirbimo bendroves ir aiškinasi, ar jų produkcija tinkama eksportui. Į šalį Lietuvos eksportuotojai norėtų gabenti ritualiniu skerdimu papjautų jaučių mėsą. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 3 d. 09:56
Žemės ūkio ministerija, ieškodama optimaliausių sprendimų dėl nepertraukiamo valstybės pagalbos teikimo subjektams, teikiantiems gyvulių veislininkystės paslaugas, žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu patvirtino su Konkurencijos... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 3 d. 07:38
Rusijoje dirbantys Lietuvos perdirbėjai sukluso: tie, kurie investuos į gamyklas, galės importuoti žaliavas iš Europos - tokia žinia atskriejo iš Rusijos ir sudomino lietuvius Kaliningrade, tačiau analitikai neabejoja - Rusija ir toliau bando... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 2 d. 13:29
Iš keturių didžiausių šalies perdirbimo bendrovių praėjusių metų rezultatais labiausiai nudžiugino „Pieno žvaigždės“ ir Vilkyškių pieninė, sako „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas. Pasak Vaidoto Rūko, tai galima sieti... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 2 d. 12:27
Argentina į savo rinką įsileis lietuviškus pieno produktus, skelbiama pirmadienį išplatintame Vyriausybės kanceliarijos pranešime. „Gavome patvirtinimą, kad po derybų ir visų reikiamų dokumentų tvarkymo Argentina leidžia importuoti lietuviškus... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 2 d. 10:30
Lietuvoje pernai, palyginti su 2013 metais, cukrinių runkelių derlius padidėjo 5 proc., bulvių ir lauko daržovių – po 10 proc., o rapsų derlius sumažėjo 9 proc., pranešė Statistikos departamentas. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 2 d. 07:26
Žemės ūkio ministerija keičia deklaravimo tvarką – į tiesiogines išmokas negalės pretenduoti tie, kurie ūkininko statusą gavo tam, kad galėtų didmiesčių apylinkėse statyti namus, taip pat žemę nuomojantys ūkininkai, rašo „Verslo... »
VL fotomontažas
2015 Kovo mėn. 1 d. 07:00
Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti... »
Autoriaus nuotr.
2015 Vasario mėn. 28 d. 07:00
Įtampa pieno rinkoje auga: pieno perdirbėjai ir prekybininkai ignoravo pieno gamintojų kvietimus atvykti į jų rengiamą suvažiavimą. Valdžios atstovai pritarė ne visiems pieno gamintojų pageidavimams ir reikalavimams, tačiau pažadėjo pieno... »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 27 d. 12:13
Didžiausias Lietuvoje SEB bankas pernai žemės ūkio sektoriui išdavė 11 proc. daugiau paskolų nei 2013 metais, o didžioji dalis skolintų lėšų buvo naudojamos investicinių projektų įgyvendinimui, pranešė bankas. »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 27 d. 07:24
Nepatenkinti europinės paramos 2014–2020 metams skirstymo tvarka grūdų augintojai Vyriausybei primygtinai siūlo ją keisti. Augintojų teigimu, Žemės ūkio ministerija, daugiau remdama mažesnius ūkius, iškreipia konkurenciją ir trukdo modernizuotis... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Vasario mėn. 26 d. 15:45
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė dalyvavo septintus metus iš eilės rengiamame ir jau tradiciniu tapusiame aukščiausio lygio forume „Lietuvos ekonomikos konferencija 2015“. Savo pranešime ministrė apžvelgė žemės ūkio ir kaimo... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Vasario mėn. 26 d. 12:16
Lietuva iš Europos Komisijos atgaus 3,448 mln. eurų, kurie buvo sumažinti už 2008 ir 2009 metus. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Komisija negalėjo sumažinti lėšų Lietuvai. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Vasario mėn. 26 d. 12:10
Pokalbis su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene apie Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. »
VL nuotr.
2015 Vasario mėn. 26 d. 10:40
Rusijai paskelbus apie embargą, pieno sektoriui užsidarė didelė rinka, tačiau eksportuojamo pieno ir pieno produktų kiekis nesumažėjo, tad aktyvi naujųjų rinkų paieška duoda gerų rezultatų. Zoltanas Somogyjus (Zoltán Somogyi), Europos Komisijos... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aurora, Austra, Giedrė, Klemensa, Klemensas, Vydota, Vydotas, Virgilija, Virgilijus

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kaip vertinate savivaldos rinkimų rezultatus?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-03-05
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
0.899 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
1.3776 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
51.74   bar.
Dujos
Arrow up
2.783   MMBTU
Auksas
Arrow up
1205.1   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Vėl sudirgo pieno ūkis – Šurmuliuoja lyg padūkęs. – Rinka! – šūkauja tūzai, Jeigu pelno per mažai.
Onė timpteli žalmargę: – Pienas vis pigus... O varge! Net už šieną pašaly Man atlygint negali.
Ir atsako jai žaloji: – Neminėk manęs bloguoju. Aš, Onute, nekalta. Vagia pinigų karta.
– Et, – nenusimink, žalute, Kad pasibariau truputį. Dėl gobšuolių ir vagių Nenuleiskime ragų.