Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
Į Panevėžį ar Pasvalį grūdus pristačiusiems ūkininkams ir bendrovėms, pateikusiems K-Obiol naudojimą patvirtinantį dokumentą, Infatec analizatoriumi nemokamai bus atlikti grūdų kokybės tyrimai ir suteikta  nemokama 3 mėnesių grūdų saugojimo paslauga. UAB „Dezinfa“ archyvo nuotrauka
2015 Birželio mėn. 20 d. 09:01
Artėjant sezonui, kai grūdų augintojai ruošia sandėlius naujam derliui, grūdų perdirbėjams didelį susirūpinimą kelia ne visada atsakingas ūkininkų požiūris į kenkėjų kontrolės medžiagas, jų naudojimą, siekiant apsaugoti savo derlių... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Birželio mėn. 19 d. 16:30
Ekstremali padėtis dėl afrikinio kiaulių maro plitimo dalyje Lietuvos pratęsta iki šių metų pabaigos. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad tai leis sumažinti maro plitimą. »
V.Baltraitienė.Fotodiena.lt nuotr.
2015 Birželio mėn. 18 d. 19:30
Žemės ūkio ministrė nebesiūlo riboti pieno produktų prekybos antkainio. Virginija Baltraitienė taip pat atsisakė idėjos drausti parduoti Lietuvos perdirbėjų gaminius, pagamintus iš nelietuviško pieno. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Birželio mėn. 17 d. 15:22
Pieno supirkimo kainos gegužę toliau smuko - jos buvo beveik ketvirtadaliu mažesnės nei prieš metus. »
2015 Birželio mėn. 15 d. 12:28
2015 m. gegužės mėnesį vidutinė natūralaus (4,07 proc. riebumo ir 3,22 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 214,9 Eur už t (742 Lt už t). Per gegužės mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 7,5 proc. (2015 m. balandį... »
2015 Birželio mėn. 15 d. 12:26
Seimas ketvirtadienį apsisprendė svarstyti įstatymo projektą, draudžiantį nesąžiningus veiksmus visoje pieno ir pieno gaminių tiekimo grandinėje: pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiuose. Tikimasi, kad jis sutramdys pieno... »
2015 Birželio mėn. 13 d. 13:00
Pirmas šių metų kvietimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti parodė, kad prasideda labai arši konkurencija dėl europinių pinigų, o nusivylusiųjų gali būti tūkstančiai. Šimtai paramą gauti galinčių jaunųjų ūkininkų jau malšina... »
2015 Birželio mėn. 12 d. 13:23
Kaip išvengti nepageidautinų kančių gyvūnams per vasaros karščius, juos vežant ar laikant, pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika. Dranseika. »
2015 Birželio mėn. 12 d. 13:21
Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos šią savaitę Lietuvoje reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovams surengė pažintinę išvyką į Marijampolės kraštą. Ši išvyka – tai jau tradicija... »
2015 Birželio mėn. 12 d. 08:58
Birželio 1-5 dienomis Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos  (FVO), taip pat Vokietijos, Slovėnijos, Maltos kompetentingų institucijų atstovai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai... »
2015 Birželio mėn. 12 d. 08:17
Tradiciškai rengiami Baltijos valstybių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) ir Šiaurės valstybių (Suomijos, Švedijos ir Danijos) ES reikalų ekspertų vadinamieji 3+3 susitikimai suteikia galimybes koordinuoti pozicijas įvairiais žemės ūkio ir žuvininkystės... »
2015 Birželio mėn. 12 d. 08:14
Visoje Lietuvos teritorijoje sparčiai plintantys pavojingieji Sosnovskio barščiai kelia didelį susirūpinimą ir žmonėms, ir valdžios institucijoms. Susitikimuose su žemdirbiais ne vieną skundą dėl šių augalų išgirdusi žemės ūkio ministrė... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 16:02
 Seimas ėmė svarstyti žemės ūkio ministrės siūlymą ginti vietos pieno gamintojus, draudžiant perdirbėjams pirkti pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvoje pasiūlytas žaliavinis pienas. Virginija Baltraitienė... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 14:03
Remiantis naujausiais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2015 m. pasaulinė mėsos gamyba turėtų padidėti 1,3 proc. (iki 318,7 mln. tonų), palyginti su 2014 m., o paukštienos – 1,4 proc. (iki 111,8 mln. tonų). tonų). »
2015 Birželio mėn. 11 d. 13:50
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), kilus įtarimams dėl prieš trejus metus sudarytų žemės reformos darbų paslaugų užsakymų teisėtumo, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT). „Daugeliui iš mūsų... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 13:39
Praėjusią savaitę Seimo K aimo reikalų komitetas suorganizavo konferenciją „Gyvulininkystės ir gyvulių veislininkystės padėtis ir perspektyvos“. Joje bendrai diskusijai buvo sukviesti valdžios ir gyvulininkystės sektoriaus atstovai bei ūkininkai... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 12:27
Vieno didžiausių Lietuvos koncernų „Achemos grupė“ akcininkai kitą savaitę spręs dėl grupės bendrovės Mockavos terminalas pardavimo. Be to, jie rinks naują valdybą. Apie tai BNS informavo „Achemos grupės“ pagrindinės akcininkės... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 10:00
Lietuvoje superkamų grūdų kainos gegužę mažėjo, tačiau pašarinių miežių kaina šiek tiek padidėjo. Vidutinė kviečių supirkimo kaina gegužės pabaigoje, palyginti su balandžio pabaiga, sumažėjo 5,4 proc., iki 182,3 euro už toną... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 08:51
 Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė sausį-gegužę gavo 32 mln. eurų pajamų - 30 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Vien gegužę įmonės pajamos smuko 29 proc. iki 6,7 mln. eurų, per „Nasdaq Omx“... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 08:49
Seime gali būti rengiamos Konstitucijos pataisos dėl galimybės parlamentarams ūkininkauti. Seimo Etikos ir procedūrų komisija prašo parlamentinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų detaliai reglamentuota... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 08:36
Kinijos ekspertai artimiausiu metu tikrins pieninių karvių importo iš Lietuvos galimybes, be to, šiemet tikimasi jų vizito dėl pieno produktų importo, sako žemės ūkio ministrė. Veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad kinai norėtų lietuviškų... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 06:10
Cukrinis runkelis – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos kultūrinis dvimetis  augalas, dideliais vešliais lapais ir cukringu šakniavaisiu. Jame yra 20 proc. sacharozės, 5 proc. celiuliozės, 1,5 proc. azotinių medžiagų. Tai svarbi cukraus... »
2015 Birželio mėn. 11 d. 06:05
Pasaulyje augant pieno gamybai, o kartu – ir jo pertekliui, Lietuvoje birželį pieno supirkimo kaina sumažėjo, pasak pieno gamintojų atstovo. Vilkyškių pieninės vadovas tikina, kad kainos dėl pieno pertekliaus pasaulio ir Lietuvos rinkose pasiekė... »
2015 Birželio mėn. 10 d. 14:08
To priežastis – nedidelė paklausa. Siekdami paskatinti pardavimus gegužės antrą dekadą Europos mažmeninės prekybos tinklai pradėjo taikyti akcijas braškėms. Pavyzdžiui, Vokietijos mažmeninės prekybos tinkluose 21 savaitę braškių kilogramo... »
2015 Birželio mėn. 10 d. 13:14
Europos Komisijos duomenimis, šių metų I ketvirtį Čekijoje buvo supirkta 616,44 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno, t. y. 3,59 proc. daugiau nei 2014 m. I ketvirtį, o vidutinė minėto pieno supirkimo kaina sumažėjo 11,76 proc. (iki... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Adelė, Emilija, Emilijus, Leifas, Liucina, Mireta, Novilas, Tautgina, Tautginas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar islamistai gali organizuoti išpuolį Lietuvoje?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-06-30
Valiutos_usd
USD     0.8903 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3763 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
58.11   bar.
Dujos
Arrow down
2.791   MMBTU
Auksas
Arrow down
1176.9   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Virš pažliugusio dirvono Raulas pastebėjo droną. Kas jame? Strazdai, žvirbliukai Ar žalieji žmogeliukai?
– Žmogeliukai!– Onė žino, Kaip pagąsdinti kaimyną. – Jie čia žvalgos iš dangaus Degtinėlės ir alaus.
Net Anuprą šiurpas krečia: – Kaip sutiksim tokį svečią? Jeigu alų jie užuos, Čia su tankais atvažiuos.
O Banaitis klausia oriai: – Kur tie mūsų savanoriai? Pakedentų jie visus Žvirblius ir žmogeliukus.