Parsisiųskite

Kovo 28 d., šeštadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 30 d. 12:24
Lietuvoje panaikinus žemės įsigijimo ribojimus, išnyktų smulkieji ūkiai, mano žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, vėl leidus visiems pirkti daugiau nei 500 hektarų žemės, liktų tik stambūs ūkiai. „Mano asmenine nuomone... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 30 d. 07:57
Lietuvoje žvėrienos vartojimo rinka palyginti su Vakarų Europos šalimis yra menka. Nors veikia 5 įmonės, turinčios leidimus tvarkyti žvėrieną, ja didieji prekybos centrai neprekiauja. Trys ketvirtadaliai pagamintos žvėrienos eksportuojama... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 30 d. 07:40
„Biovelos“ įmonių grupė pernai iš esmės kompensavo prarastą Rusijos rinką. Artimiausias bendrovės tikslas – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinka, rašo „Verslo žinios“. »
Suomija vadinama tūkstančio ežerų šalimi. flickr.com nuotr.
2015 Kovo mėn. 29 d. 07:00
Mes, lietuviai, vis dažniau bendraujame su savo šiauriniais kaimynais suomiais, tačiau vis dar stebimės, kodėl panašiose situacijose jie elgiasi kitaip, nei elgiamės mes. Net įpratome suomius laikyti keistuoliais, nors iš tikrųjų jie gyvena... »
VL fotomontažas
2015 Kovo mėn. 28 d. 07:00
Ūkininkams ir kaimo gyventojams darosi neramu, kad valstybė purtosi įsipareigojimų išlaikyti infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas provincijoje. Jiems patiems gali tekti ir kelius lopyti, ir gaisrus gesinti ar net mokytis teikti geitąją medicinos... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 27 d. 14:00
Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai AKM diagnozę patvirtino dviems nugaišusiems šernams, rastiems Ignalinos rajono Kazitiškio... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 27 d. 08:51
Nuo 2015 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungoje įsigalioja Komisijos reglamentas, kuriame nustatytos taisyklės dėl šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo. Pagrindinė... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 27 d. 07:38
Baltarusija iš trijų Lietuvos apskričių neįsileis negyvūninės kilmės pašarų, teigia Veterinarijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Miliaus, jis iš Baltarusijos kolegų gavo įsakymą, kuriuo šie uždraudžia į Lietuvą dėl afrikinio kiaulių... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 14:51
Švedijos veterinarijos tarnyba pranešė, kad vasario ir kovo mėnesiais Stokholmo centre buvo rasta nugaišusių gulbių nebylių (Cygnus olor). Ištyrus 10 nugaišusių paukščių, pusei jų diagnozuotas didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso... »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 14:16
Europos Sąjungoje nuo kovo 31 dienos nustoja galioti pieno kvotų sistema, pranešė Europos Komisija. „Pieno kvotų sistemos panaikinimas yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis dėl to, kad visa pieninių galvijų augintojų karta turės dirbti... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 13:22
Pranešimas, kad Baltarusija neįsileis kiaulienos iš trijų Lietuvos apskričių, yra gera naujiena, teigia Veterinarijos tarnybos vadovas. Jonas Milius sako tokios informacijos kol kas negavęs oficialiai, tačiau jai pasitvirtinus, sumažėtų teritorija... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 12:20
Europos Komisija (EK) nagrinės, ar Lietuva nepadarė pažeidimų, apribojusi investicijas į žemės ūkio paskirties žemę. EK ketvirtadienį nutarė oficialiai reikalauti, kad Lietuva ir dar trys valstybės - Bulgarija, Slovakija ir Vengrija - pateiktų... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 10:30
Žemės ūkio ministerija, siekdama atverti naujas eksporto rinkas, gauti eksporto leidimus žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į trečiąsias šalis, 2015 m. iš savo asignavimų numatė skirti 150 tūkst. Eur naujų rinkų paieškai. Lėšos... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 09:52
Baltarusija uždraudė kiaulienos importą iš trijų Lietuvos apskričių – Vilniaus, Utenos ir Panevėžio. Tai motyvuojama afrikinio kiaulių maro plitimu šiuose regionuose. »
VL nuotr.
2015 Kovo mėn. 26 d. 07:29
Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete, prasideda didžiausia šalyje žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2015“. Dvidešimtus metus vykstančiame renginyje – per pusę tūkstančio dalyvių iš beveik dvidešimties šalių. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 25 d. 13:54
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį, palyginti su 2014-ųjų vasariu, sumažėjo 18 procentų. »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Kovo mėn. 25 d. 12:50
Agrofitocenologijos, t. y. mokslo šakos, nagrinėjančios pageidaujamus ir nepageidaujamus augalų tarpusavio ryšius pasėliuose, pamatus Lietuvoje padėjo profesorius Antanas Stancevičius. Mokslininko darbai ir dabartiniai pasiekimai šioje srityje... »
Klaudijaus Driskiaus nuotr.
2015 Kovo mėn. 25 d. 09:10
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai Lietuvos teritorijoje kasmet nustato apie 10–15 bulvių žiedinio puvinio židinių. Todėl apsaugai nuo šios ligos turi būti skiriamas didelis dėmesys. Pasak Valstybinės... »
Flickr.com nuotr.
2015 Kovo mėn. 25 d. 07:00
Vakar Valstybinėje miškų tarnyboje ietis kryžiavo Aplinkos ministerijos valdininkai ir visuomeninės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai – buvo ginčijamasi, kiek iš tikrųjų mūsų šalyje yra vilkų. Nutarė, kad yra mažiausiai 292 pilkiai... »
UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis, ūkininkas Algis Šulnius (antras iš kairės) su sūnumis ir UAB „Rovaltra“ Panevėžio filialo pardavimų vadovas Arminas Kukanauza (pirmas iš dešinės). Autoriaus nuotr.
2015 Kovo mėn. 25 d. 06:00
250 AG traktorius „Valtra T234 Versu“ – įsidėmėkite šį pavadinimą. UAB „Rovaltra“ direktorius Romualdas Trainaitis sako, kad „Valtra“ kompanijos vadovai bene pirmą kartą įmonės veik­los istorijoje yra priversti taikyti kvotas... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 24 d. 13:16
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra kitą savaitę gali išrinkti tiekėją ar tiekėjus, kurie gamins miltus skurstantiems žmonėms. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) nenustačius pažeidimų ar konkurencijos... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 24 d. 09:04
Žemės ūkio ministrei išsakius abejonių ir laikinai sustabžius skurstantiems žmonėms skirtų miltų pirkimo konkursą, jį patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) leido jį tęsti. Tarnyba antradienį pranešė, kad Lietuvos žemės... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 24 d. 07:48
Beveik pusė Lietuvos miškuose kertamos medienos parduodama užsienio šalyse. Tuo metu šalies medienos perdirbėjai ir baldų gamintojai trūkstamą žaliavą už gerokai didesnę kainą priversti importuoti iš svetur, rašo „Lietuvos rytas“. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Kovo mėn. 23 d. 14:42
Jau beveik metus veikiantis naujosios redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuriuo siekta nustatyti papildomus saugiklius asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, Žemės ūkio ministerijoje svarstytas... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Kovo mėn. 23 d. 13:53
Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, mėsos gamyba šalyje pernai, palyginti su 2013 metais, padidėjo 4,9 proc., pieno - 6,2 proc., kiaušinių - 3,0 procento. »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Ferdinandas, Gvidonas, Meda, Virmantas, Vitoldas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kur švęsite šv. Velykas?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-03-30
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
0.9211 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
1.3702 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
48.12   bar.
Dujos
Arrow down
2.63   MMBTU
Auksas
Arrow down
1194.5   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

– Pakalbėk ruskai, Dirvele, Jei dar moki bent žodelį. Na, nejaugi pamiršai? Nekalbi ir nerašai.
Šitaip Kempė klausinėjo, Ir po sodžių maklinėjo: – Ar dar rusiškai meni? Kaip kalbėdavom jauni?
Kempė Onei įkyrėjo: – Eik greičiau iš kur atėjęs! Kaip lakišius prikibai. Šitaip daro tik šnipai.
Kempė žagt – ir tuoj nutilo, Susiėmęs galvą žilą. – One, neskandink! Tyliu... Lietuvą aš vėl myliu...