Parsisiųskite

 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Gegužės mėn. 20 d. 11:34
Žemės ūkio ministerija baigia rengti atsakymą Europos Komisijai (EK), kuri oficialiai pareikalavo, kad Lietuva ir dar trys valstybės – Bulgarija, Slovakija ir Vengrija – pateiktų paaiškinimus dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Gegužės mėn. 20 d. 09:18
Lietuvos fondų valdytojai praranda kantrybę – biržoje kotiruojamos pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ neišsižada praktikos skolinti pinigus, dažnai ir susijusioms šalims, užuot laisvomis lėšomis... »
flickr.com nuotr.
2015 Gegužės mėn. 20 d. 09:09
Pasklidusi žinia, esą kinai ketina investuoti į šalies kiaulininkystės sektorių ir dėl to jau mina kai kurių savivaldybių slenksčius, vieniems atrodo lyg anekdotas, ypač dabar, kai plinta afrikinis kiaulių maras, kitiems – kaip reali galimybė... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Gegužės mėn. 20 d. 07:18
Bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) skųs teismui „Pieno žvaigždes“, kad šios Rusijoje neteisėtai naudojo sūrio „Liliput“ prekės ženklą, kurio naudojimo teisės ES priklauso marijampoliečiams, rašo „Verslo žinios“. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 14:14
Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) neigia šalies žiniasklaidos pranešimus, neva gali būti atšauktas žemės ūkio produkcijos embargas iš kai kurių Europos Sąjungos šalių, kurios nesilaiko griežtos politikos Maskvos atžvilgiu. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 14:08
Lietuva sieks, kad Baltarusija įsileistų termiškai neapdorotus pašarus, kuriuos dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės uždraudė įvežti, teigia Veterinarijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Miliaus, dėl to jis tarsis su Baltarusijos kolega kitą... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 14:04
Žemės ūkio ministerija siūlo keisti žemės įsigijimo saugiklius. Tačiau, pasak žemės ūkio ministrės, esminių pokyčių nebus, jie bus minimalūs, mažinantys biurokratinę naštą. „Keičiame labai minimaliai - praėjus metams, pasižiūrėjome... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 12:05
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, antradienį dalyvaudamas Lietuvos ir Kazachstano verslo forumo Astanoje atidaryme, pasidžiaugė, kad oficialią Lietuvos delegaciją lydi gausi verslo atstovų delegacija – beveik 80 verslininkų. Verslo... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 09:15
Seime užregistruota pataisa, kuria siūloma naikinti Generalinę miškų urėdiją - vieną neefektyviai valdomo valstybės miškų ūkio pertvarkų iniciatorių. Pataisa užregistruota iškart po to, kai Seimas praėjusį ketvirtadienį atmetė prezidentės... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 07:49
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) sudaryta darbo grupė, kuri turės parengti Sosnovskio barščių naikinimo planą ir numatyti tam reikiamas priemones. Ekspertų grupėje dirbs ŽŪM, Aplinkos ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Gegužės mėn. 19 d. 07:38
Lietuvos valdininkai sako, kad genetiškai modifikuoti augalai (GMO) pas mus nebus auginami, tačiau verslininkai ir ūkininkai kalba, kad ateityje, jei bus atvertos sienos amerikiečiams, būsime priversti sėti šias kultūras, rašo „Verslo žinios“. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 18 d. 14:26
Vienai moderniausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninei priklausanti Kelmės pieninė šiemet planuoja 26,1 mln. eurų pardavimus - maždaug tokius pačius kaip pernai, kai jie siekė 26,8 mln. eurų. »
ŽŪM nuotr.
2015 Gegužės mėn. 18 d. 14:15
Lietuva žemės ūkio produkcijos eksportą į Kiniją tikisi pradėti nuo šalies rytuose esančios Šandongo provincijos, skelbia Žemės ūkio ministerija.  „Žinome, kad jūsų maistas yra labai aukštos kokybės, ypač pieno ir mėsos produktai... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 18 d. 10:18
Estijos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 264,7 tūkst. kiaulių - 1,2 proc. daugiau nei prieš metus. »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 16 d. 07:00
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius verslininkams nesutinka išnuomoti sklypo tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo suteiktos buvusiems turgaus savininkams. Žemės ūkio veikla garsėjantis, o stambių... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 15 d. 12:29
Rusijos vyriausybė atšaukė kviečių eksporto muitą. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 15 d. 10:04
Vienos didžiausių Lietuvoje investicijų į žemės ūkį bendrovių „Agrowill Group“ valdybos pirmininku tapo netiesioginis didžiausias jos akcininkas Kęstutis Juščius, iki šiol dirbęs stebėtojų taryboje. »
ŽŪM nuotr.
2015 Gegužės mėn. 15 d. 09:56
Žemės ūkio sektoriui yra skiriama apie 40 proc. visų ES biudžeto lėšų. Didžioji jų dalis atitenka tiesioginėms išmokoms. Įvairios apklausos rodo, kad ES visuomenė norėtų, jog parama žemės ūkiui būtų skiriama kaip kompensacija ūkininkams... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 15 d. 07:48
Lietuvoje danai jau senokai augina kiaules, o dabar tokio verslo ketina imtis ir kinai - jų atstovai jau suka ratus savivaldybėse, nors Lietuvos kiaulių augintojus vienijančios asociacijos direktorius Algis Baravykas mano, kad tai kieno nors paleista... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 15 d. 07:31
Parlamentarams atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pakartotinai priėmus Miškų įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtintas konkretus šalies ūkyje veikiančių urėdijų skaičius - 42, parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovas... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 14 d. 14:49
Įstatymu įtvirtintas urėdijų skaičius apsunkins jų pertvarką, tačiau tai nereiškia, kad ji bus neįmanoma, teigia generalinis miškų urėdas. Pasak Rimanto Prūsaičio, kol kas nėra sprendimų, kaip reformuoti valstybinių miškų valdymą. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 14 d. 12:39
Seimo sprendimas įstatymu įtvirtinti 42 urėdijas naudingas tik patiems urėdams, o ne miško pramonei, mano aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Trečioko, išlaikyti didelę urėdijų administraciją nėra efektyvu, be to, dabar bus sunkiau keisti... »
VL nuotr.
2015 Gegužės mėn. 14 d. 12:20
Lietuvoje superkamų grūdų kainos balandį didėjo, tačiau rapsų kaina šiek tiek smuktelėjo. Vidutinė kviečių supirkimo kaina balandžio pabaigoje, palyginti su mėnesio pradžia, padidėjo 4,3 proc. iki 194,3 euro už toną, rašo žemės... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Gegužės mėn. 14 d. 09:46
Seimas atsižvelgė į dviejų - Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos - komitetų siūlymą ir atmetė prezidentės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus. Tokį sprendimą pasveikino prie Seimo susirinkę urėdijų... »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Gegužės mėn. 14 d. 08:58
Sakoma, kad prieš ganymo sezoną ūkininkai turi atlikti nemažai darbų. Tik tada jie galės tikėtis aukšto gyvulių produktyvumo ir gero bandos sveikatingumo. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Vytas... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aldona, Eimantas, Elena, Julė, Julija, Rita

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar pasitikite Lietuvos tarnybų gebėjimu vykdyti gelbėjimo operacijas?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-05-22
Valiutos_usd
USD  
Arrow down
0.8982 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
1.4086 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
60.54   bar.
Dujos
Arrow up
3.001   MMBTU
Auksas
Arrow up
1206.7   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Pasidairęs po Eladą, Grįžta į gimtinę Tadas: Jam ten buvo nejauku Nuo patyčių ir juokų.
– Kas tave, Taduk, užgavo? – Klausia Onė draugą savo. – Pasityčiot užgauliai Moka turčiai ir kvailiai.
– Man, Onute, vienas graikas Sako: „Jums streikuoti laikas, Nes jūsiškės pensijytės – Lyg akvariumo žuvytės.“
Ir Anupras rodo protą: – Gal pasiųskime jam notą, Kad nekurtų jis patyčių Iš lietuvių pensijyčių.