Manau, kad tai nėra geranoriški veiksmai, nes tie, kurie labai nekenčia Kremliaus, galėtų toliau telkti visas jėgas teikiant pagalbą Ukrainai, kad ji laimėtų prieš Kremlių fronto linijoje. Bet koks veiksmas, kuris pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir kitus tarptautinius susitarimus, gali turėti pasekmių mūsų pačių ambasadų, taip pat ir Maskvoje, pastatams. Tokie dalykai po truputį ruošia dirvą kokiems nors agresyvesniems Rusijos veiksmams prieš Lietuvą. Tą jau matome įvairiuose Rusijos lyderių, vis prisimenančių Baltijos šalis, pasisakymuose. Puikiai žinome, kad jeigu Putinas laimės Ukrainoje, tai jis, tikėtina, pratęs savo „ekskursijas“ užsienio šalyse, nes jo strateginis tikslas, kaip kažkada Hitlerio, iš esmės aiškus: perrašyti Šaltojo karo istoriją ir laimėti jį, o ne pralaimėti. Kaip žinome, jis įsivaizdavo, kad tas karas buvo pralaimėtas, nes, jo teigimu, Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo geopolitinė katastrofa.
Manau, kad mūsų tarnybos turi aktyviai dirbti, kad būtų kuo greičiau išsiaiškinta, kas yra tie išpuolius įvykdę provokatoriai. Jokiu būdu nereiškiu simpatijų čia dirbantiems rusams, bet geriausia būtų energiją nukreipus į Kremliaus nugalėjimą karo Ukrainoje fronte. Tą mes galime ir turime daryti. Kiekvienas dėl to galime pasistengti, užuot atkreipus rusų ultrapatriotų dėmesį į Lietuvėlę, kurioje jau vykdomos tam tikros kinetinės priemonės. Jos gali būti ir toliau tęsiamos, tad būtų gerai, jeigu visi suprastume, kad frontas yra kitoje vietoje, ir kad turi būti kovojama kitomis priemonėmis. Manau, kad taip pasielgė arba nesusipratę žmonės, arba Rusijai naudingi idiotai, arba sąmoningai bandantys iššaukti ugnį į Baltijos šalis. Visais atvejais turėtume apsaugoti tokius piliečius nuo galimybės daryti tokius veiksmus, nes turime susitelkti į pagalbą ukrainiečiams laimėti tiek politiniame, tiek ekonominiame, tiek karo fronte. Man atrodo, Lietuva tą gana sėkmingai daro. Būtent dėl to, kad tą darome sėkmingai, kad esame vieni iš čempionų telkiant tą paramą Vakaruose, turbūt ir siekiama mus apjuodinti, ištraukti iš žaidimo. Tai gali būti daroma ir kitomis priemonėmis, taip pat ir rinkimuose.
Iš karto sunku pasakyti, ar tai, kas įvyko, yra susiję su chuliganišku elgesiu, ar už to slypi kažkas daugiau, turiu mintyje galimus pačios Rusijos veiksmus. Galima prisiminti dar neseną įvykį, kai Vilniuje prie savo namų buvo užpultas Rusijos opozicijos atstovas Leonidas Volkovas. Tai atrodė panašu į Kremliaus bandymą Lietuvon pasitraukusiems rusams parodyti, kad čia yra nesaugu. Viena vertus, dėl to, kad neva nesaugi pati mūsų valstybė, ji nesugeba užtikrinti saugumo politinio prieglobsčio joje prašantiems žmonėms, kita vertus, kad čia nesaugu patiems rusų disidentams. Neva sukuriant regimybę, kad tai reikšminga opozicija, nors realiai nieko reikšmingo nenuveikė. Kaip bebūtų, išpuoliai prieš ambasadą gali būti bandymas parodyti, kad Lietuvoje nesugebama užtikrinti deramos diplomatinių atstovybių apsaugos, kad čia klesti rusofobija, kad Lietuvoje nesaugu Rusijos piliečiams ar apskritai rusams. Jeigu paaiškėtų, kad tai vis dėlto buvo Kremliaus ėjimas, tai šios priežastys, matyt, būtų svarbiausios svarstant, kodėl tai buvo padaryta.
Vis dėlto neatmesčiau, kad čia buvo tiesiog chuliganizmo aktas. Pas mus yra įvairiausio plauko žmonių, kurie linkę į nusikalstamo pobūdžio veiksmus. Kartais jiems atrodo, kad tai yra būdas išreikšti savo nepasitenkinimą ar pyktį dėl to, ką Rusija išdarinėja Ukrainoje. Taip irgi gali būti, nebūtinai čia pirštus prikišęs Kremlius. Tačiau visas įvykio kontekstas, bendras paveikslas, kurį Kremlius bando sukurti tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse, aišku, išlieka tas pats: tai spaudimas, nerimo kurstymas, siekis, kad visuomenė nesijaustų saugi ir būtų galima pastiprinti informacines operacijas dėl, sakyčiau, ne visai sąmoningų ir prasmingų pareiškimų apie galimą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis. Nemanyčiau, kad toks puolimas artimiausiu laiku apskritai yra įmanomas. Aš labiausiai dėmesį sutelkčiau į bandymus kelti nerimą ir paniką, norą priversti mus gyventi įtampoje.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas