Vasario 9 dieną, ketvirtadienį, 16 val. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (K. Petrausko g. 31) atidaroma ilgalaikė paroda Lietuviškos operos ir jų kūrėjai. Nuo „Birutės“ iki „Dryžuotos operos“

 

Daugeliui kauniečių muzikinis teatras asocijuojasi su naujametine G. Verdi „Traviata”, o tarp mėgstamų operų atsiduria gerai žinomos, klasikinės G. Verdi, G. Puccini, W. A. Mozart operos. Tuo tarpu lietuviškai operai, atitenka beveik podukros vaidmuo. Todėl pagrindinis šios parodos rengėjų tikslas – pristatyti lietuviškos operos raidą Kaune nuo 1921m. iki šių dienų – nuo ,,Birutės” iki ,,Dryžuotos operos”.

Parodoje eksponuojamos įvairių operos spektaklių programos, fotografijos, scenografijų eskizai, autentiški kostiumai. Vaizdinė informacija praturtinta atsiliepimais iš spaudos, teatralų prisiminimais bei įdomiais faktais apie operas. Parodos lankytojai susipažins su gerai žinomų lietuvių kompozitorių operomis: J. Karnavičiaus „Gražina“, V. Baumilos „Paskenduolė“, B. Gorbulskio „Frank Kruk“, K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, A. Rekašiaus „Šviesos baladė“, G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“ ir kt.

Na, o mažieji muziejaus lankytojai sužinos, kokios operos buvo parašytos vaikams: V. Kuprevičiaus „Žiogas ir skruzdė“, A.Belazaro „Kupriukas muzikantas“, Z. Bružaitės „Grybų karas“, „Voro vestuvės“, B. Kutavičiaus „Kaulo senis ant geležinio kalno“, T. Kutavičiaus „Nykštukas nosis“ ir kt.

 

A. Belazaro opera „Kupriukas muzikantas“ 1973 m.

Parodą papildo edukacinis pažintinis žaidimas „Kaip Natukas Pauzės ieškojo“. Edukacinio pažintinio žaidimo metu dalyviai sužinos, ką slepia „Dryžuotos operos“ pavadinimas, kokia buvo pirmoji lietuviška opera, kas buvo jos autorius, ką veikia žiūrovai operoje „Kaulo senis ant geležinio kalno“, apie spektaklį, kuriame veikia tik neigiami veikėjai,… Žaidimo metu dalyviai pateks į Muzikos karalystę, kur susiskirstę komandomis, ar po vieną, ridendami kamuoliuką, atlikdami įvairias užduotis, galės keliauti per lietuviškos operos pasaulį ir padėti surasti pamestą Pauzę.